„Viskas vyksta normaliai. Šiais metais yra tradicinė
lietuviška vasara. Galbūt pastaraisiais metais mes buvome išlepinti
ir atpratę nuo tokių lietuviškų orų, tačiau šiemet reikia
prisiminti, kokios vasaros vyrauja Lietuvoje“, – BNS sakė Lietuvos
grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Anot jo, šiuo metu asociacijos nariai gali būti nukūlę beveik
40 proc. grūdų ir rapsų ploto, kai kiti mažesni ūkiai – virš 30
procentų.
„Šiais metais kokybė nedžiugina mūsų. Visų pirma kokybei
pakenkė vasaros pradžios sausra. Nors pasėliai atrodė neblogai,
bet grūdai subrendo žymiai mažesni. Kol kas nėra aišku, kiek
grūdams pakenkė dabartiniai lietūs“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Jo žodžiais, šiais metais bendras visų grūdų derlius bus
bent 15 proc. mažesnis nei pernai, kaip buvo prikulta 6,5 mln. tonų.
„Tai augintojams bus nemenkas smūgis, nes jei skaičiuojame,
kad pelningumas yra tarp 10-20 proc. gerais metais, tai 15 proc.
sumažėjęs derlius gali lemti, jog šiemet greičiausiai pelno
negausime. Reikia žiūrėti, koks bus nuostolis – didesnis ar
mažesnis. Didelę dalį pelno suvalgo grūdų džiovinimas – jie
važiuoja šlapi, o džiovinimas kainuoja didelius kaštus“, –
teigė A.Macijauskas.
Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas
Karolis Šimas BNS sakė, jog prastenė grūdų kokybė gali pakenkti
jų eksportui.
„Kokybės problemų turime. Kviečiuose yra didžiausia
problema. Iš parametrų saiko svoris yra žemas. Norint eksportuoti
šis parametras turi būti 78, o dabar jis yra vidutiniškai apie 73.
Lietuvos standartas yra žemesnis nei eksporto, bet vis dar šie
kviečiai patenka į maistinę klasę. Tai nutiko dėl birželio
kaitros. Antra problema – ji prasideda dabar, nors lyja kelias
savaites, kažkuriuo momentu gali įvykti lūžis ir daugelis
kviečių gali tapti pašariniais“, – kalbėjo K.Šimas.
Jo teigimu, problema yra tai, jog daugeliui kviečių tampant
pašariniais ūkininkai už juos gaus mažesnes kainas, o grūdų
pardavėjams bus sunku surasti pirkėjų dideliems pašarinių
kviečių kiekiams.
„Dabar džiovyklos yra užsipildžiusios kelioms dienoms į
priekį. Yra klausimas, jei nenustos lyti, tai gali būti, kad viso
savo derliaus nenuimsime. Yra tokia teorinė galimybė. Teoriškai mes
galime turėti ir visą praėjusių metų 6,5 mln. tonų derlių, bet
praktiškai matome, kad rapsų derlius mažesnis, žirnių turbūt
irgi nenukulsime visų, o didžiausias klausimas lieka kviečių
kiekis. Galime prarasti 100 tūkst. tonų, o galime ir pusę milijono
tonų“, – teigė K.Šimas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai grūdų derlius siekė
6,521 mln. tonų – 22,5 proc. daugiau nei 2014 metais. Derliaus
padidėjimą pernai lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc.
didesnis plotas. Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į
Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.