„Viskas vyksta normaliai. Šiais metais yra tradicinė lietuviška vasara. Galbūt pastaraisiais metais mes buvome išlepinti ir atpratę nuo tokių lietuviškų orų, tačiau šiemet reikia prisiminti, kokios vasaros vyrauja Lietuvoje“, – BNS sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Anot jo, šiuo metu asociacijos nariai gali būti nukūlę beveik 40 proc. grūdų ir rapsų ploto, kai kiti mažesni ūkiai – virš 30 procentų.
„Šiais metais kokybė nedžiugina mūsų. Visų pirma kokybei pakenkė vasaros pradžios sausra. Nors pasėliai atrodė neblogai, bet grūdai subrendo žymiai mažesni. Kol kas nėra aišku, kiek grūdams pakenkė dabartiniai lietūs“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Jo žodžiais, šiais metais bendras visų grūdų derlius bus bent 15 proc. mažesnis nei pernai, kaip buvo prikulta 6,5 mln. tonų.
„Tai augintojams bus nemenkas smūgis, nes jei skaičiuojame, kad pelningumas yra tarp 10-20 proc. gerais metais, tai 15 proc. sumažėjęs derlius gali lemti, jog šiemet greičiausiai pelno negausime. Reikia žiūrėti, koks bus nuostolis – didesnis ar mažesnis. Didelę dalį pelno suvalgo grūdų džiovinimas – jie važiuoja šlapi, o džiovinimas kainuoja didelius kaštus“, – teigė A.Macijauskas.
Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas BNS sakė, jog prastenė grūdų kokybė gali pakenkti jų eksportui.
„Kokybės problemų turime. Kviečiuose yra didžiausia problema. Iš parametrų saiko svoris yra žemas. Norint eksportuoti šis parametras turi būti 78, o dabar jis yra vidutiniškai apie 73. Lietuvos standartas yra žemesnis nei eksporto, bet vis dar šie kviečiai patenka į maistinę klasę. Tai nutiko dėl birželio kaitros. Antra problema – ji prasideda dabar, nors lyja kelias savaites, kažkuriuo momentu gali įvykti lūžis ir daugelis kviečių gali tapti pašariniais“, – kalbėjo K.Šimas.
Jo teigimu, problema yra tai, jog daugeliui kviečių tampant pašariniais ūkininkai už juos gaus mažesnes kainas, o grūdų pardavėjams bus sunku surasti pirkėjų dideliems pašarinių kviečių kiekiams.
„Dabar džiovyklos yra užsipildžiusios kelioms dienoms į priekį. Yra klausimas, jei nenustos lyti, tai gali būti, kad viso savo derliaus nenuimsime. Yra tokia teorinė galimybė. Teoriškai mes galime turėti ir visą praėjusių metų 6,5 mln. tonų derlių, bet praktiškai matome, kad rapsų derlius mažesnis, žirnių turbūt irgi nenukulsime visų, o didžiausias klausimas lieka kviečių kiekis. Galime prarasti 100 tūkst. tonų, o galime ir pusę milijono tonų“, – teigė K.Šimas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai grūdų derlius siekė 6,521 mln. tonų – 22,5 proc. daugiau nei 2014 metais. Derliaus padidėjimą pernai lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis plotas. Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.
