Darbo – per akis, laisvų darbo vietų – apie 1,4 milijono, senjorų prievarta į pensiją niekas nevaro, tačiau jie nebenori dirbti? Nori, tik kitaip.
Dėl to, kad retėja dirbančių pensininkų gretos, kalčiausia yra Finansų ministerija, nusprendusi šįmet senjorų sąskaita sutaupyti 87,1 mlrd. rublių (dabartiniu kursu – 1,2 mlrd. eurų).
Pagal Rusijos įstatymus, valdžia privalo kasmet pakelti pensijas tiek, kiek ankstesniais metais siekė infliacija. Pernai ji buvo įspūdinga – 12,9 proc.
Tačiau Finansų ministerija pareiškė, kad pensijoms indeksuoti šįkart pinigų nėra, ir pasiūlė jas padidinti tik 4 proc. Vyriausybė sutiko pažeisti įstatymą.
Finansų ministerijai to buvo per maža: nutarta išvis nedidinti pensijų tebedirbantiems senjorams. Neva ir taip padoriai verčiasi, nors, Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, net 74 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba, nes negali pragyventi vien iš išmokų.
Tačiau vyriausybė sutiko įšaldyti jų pensijas. Todėl vos per tris mėnesius dirbančių senjorų sumažėjo net trečdaliu.
„Vargu ar atsisakymas indeksuoti pensijas privertė visus juos gyventi tik iš priklausančių išmokų. Turbūt dauguma šių žmonių pasitraukė į darbo rinkos šešėlį“, – spėjo Aukštosios ekonomikos mokyklos Darbo tyrimų centro vadovas Vladimiras Gimpelsonas.
Tačiau Kremliaus tai, atrodo, nestabdo. Mat Finansų ministerija pasiūlė nieko iš viso nemokėti iš valstybės tiems pensininkams, kurie per metus uždirba milijoną rublių (13,8 tūkst. eurų) ar daugiau.
Ekonomistai įsitikinę, kad tokiu atveju dirbančių pensininkų gretos praretės dar bent 2–3 milijonais. Tik šįsyk į šešėlį gali pasitraukti nemažai aukštos kvalifikacijos specialistų.
