Nepaisant naujų prekybos tinklų žygio į Kauną, mieste išlieka gaji tradicija apsipirkti turguje. Pasižvalgius po turgavietes susidaro įspūdis, jog didžioji dalis kauniečių rytmečius, ypač šeštadienio, leidžia būtent jose.
Nemažai pirkėjų kruopščiai skaičiuoja eurus ir turgavietes renkasi dėl galimybės derėtis ar paprašyti magaryčių. Ne mažiau svarbu ir didelis prekių asortimentas, vietinių produktų šviežumas ir kokybė.
Be to, nuo seniausių laikų Kauno turgus buvo bendravimo, susitikimų vieta, kur galima išgirsti naujausių gandų, sužinoti naujienų.
Puoselėja senas tradicijas
Rugpjūtį įvairių gėrybių turgavietėse pasipylė lyg iš gausybės rago, todėl šiuo metu turguje akys raibsta nuo lietuviškų ir atvežtinių vaisių, daržovių, uogų, grybų, net sėklų ir vaistažolių gausos.
„Turgus šiandien išgyvena renesansą, plečiasi ir kinta pagal vartotojo poreikius. Todėl miesto turgavietes ir turgaus tradicijas reikia puoselėti“, – įsitikinęs prekybos miestelio „Urmas“, kuriame šių metų pradžioje atidarytas vakarietiško stiliaus turgus po stogu, rinkodaros vadovas Jonas Plenta.
Jo nuomone, turgus ypač populiarus tarp nedideles ir vidutines pajamas gaunančių bei taupyti mėgstančių kauniečių. Tačiau į jį nespjauna ir tie, kurie uždirba neblogai.
„Kauniečiai saugo senas tradicijas: kai žmonės vykdavo į turgų, pirkdavo ar parduodavo prekes, bendraudavo su pažįstamais, draugais, derėdavosi“, – kalbėjo J.Plenta.
Siūlo ir vaistažolių
„Visą gyvenimą miško, sodo ir daržo gėrybes perku tik turguje. Kodėl? Atsakymas paprastas – čia labai didelis pasirinkimas ir daugelio prekių kainos mažesnės nei parduotuvėse. Mano pensija – vos 260 eurų, todėl esu nuolat priversta veržtis diržą ir taupyti kone kiekvieną centą“, – kalbėjo „Urmo“ turgavietėje dažniausiai apsiperkanti pensininkė Irena Bartulienė.
Moteris pabrėžė ir tai, kad prekybos centre daugelis vaisių ir daržovių būna vienos, geriausiu atveju – dviejų ar trijų rūšių. O turguje kone iš kiekvienos močiutės galima įsigyti vis kitokio skonio gėrybių.
Romutė Kisielienė – ištikima Stoties turgaus pirkėja. Moteris tikino, jog turguje ji gali įsigyti to, ko parduotuvėse nė su žiburiu nerasi.
„Turguje galima rasti nebrangių ką tik nuo krūmų nuskintų sodo uogų ar vaisių. Tačiau man patinka ir tai, kad čia senos moteriškės prekiauja vaistažolėmis. Vienas jų augina savo soduose, kitas renka laukuose.
Apie kiekvieną žolę jos gali daug papasakoti, patarti, kaip ir nuo kokių negalavimų vartoti. Dažnai prie vaistažolininkių žmonės susiburia, dalijasi savo sveikatos problemomis“, – kalbėjo kaunietė.
Vertina lietuvišką produktą
Vaisius, daržoves ir uogas parduodantys turgaus prekeiviai tikino, jog prekių pasiūla šiuo metu labai didelė, tačiau paklausa nėra tokia, kokios jie norėtų.
„Daugelio žmonių perkamoji galia maža. Jie skaičiuoja pinigus, skundžiasi, kad įvedus eurą prekės pabrango, todėl iš turgaus išeina su nepilnais pirkinių krepšiais“, – neslėpė įvairiomis daržo gėrybėmis Stoties turguje prekiaujanti Vincenta Brokienė.
Turgavietėje daržovėmis prekiaujanti Angelė Varnienė patvirtino, jog netrūksta miestiečių, kurie mieliausiai renkasi savoje šalyje išaugintas daržoves. Tačiau paragavę užsienietiškų jas neretai renkasi ir kitą kartą.
„Man ir daugeliui pirkėjų lenkiški pomidorai skanesni už lietuviškus. Bandau žmonėms sakyti, kad ir Lietuvoje, ir užsienyje auginamos daržovės yra tręšiamos, tačiau yra tokių, kurie įsitikinę, kad lietuviški produktai ekologiški, sveiki, net skanesni, o užsienietiški – ne tokie“, – kalbėjo pardavėja.
Pardavėjos teigimu, atskirti lietuvišką daržovę nuo užsienietiškos nėra paprasta. Dažniausiai kilmę nusako kaina: atsiradus lietuviškų daržovių, daugelio užsienietiškųjų kainos krinta – būna bent trečdaliu mažesnės.
Voveraites naudoja padažams
Grybus renkantys ir pardavinėjantys žmonės dažniausiai nebūna linkę dalytis miško gėrybių augimo vietų paslaptimis, tačiau turgavietėse kalbinti prekeiviai nebuvo uždari – geltonkepurės voveraitės į turgų patenka iš Varėnos rajono miškų. Baravykų daugiausia atvežama iš Jurbarko apylinkių. Kiti grybai atkeliauja iš pakaunės.
„Voveraičių Dzūkijoje šįmet tiek daug, kad grybų supirkimo punktuose už jų kilogramą mokama vos 1,7 euro.
Priduoti nelabai verta, todėl vežame į turgų“, – kalbėjo Marcinkonių miškuose grybaujantis voveraičių pardavėjas Vincas Grigas.
Už litrą šių grybų Stoties turguje jis prašė 1,2 euro. Panašia kaina voveraites pardavinėjo ir kiti turgaus prekeiviai.
Nors geriausiais pirkėjais pardavėjai vadina tuos, kurie grybus perka ne krūvelėmis, o kibirais ar pintinėmis, tokių atsiranda nedaug.
Žmonės dažniausiai perka 1 ar 2 litrus voveraičių. Vieni sako, kad grybus naudoja padažui ar sriubai ruošti, kiti voveraites kepa su šviežiomis bulvėmis.
V.Grigas ir kiti iš Dzūkijos atvažiavę grybų pardavėjai keliasi dar saulei nepatekėjus ir traukia miško link. Po kelių valandų grybavimo su surinktu derliumi jie važiuoja į Kauno turgų.
Stalai lūžta nuo baravykų
Tie, kurie vieninteliais skrandžio vertais grybais laiko tik baravykus, jeigu leidžia piniginė, tauriųjų miško gėrybių skoniu gali mėgautis iki soties.
Šįmet dėl baravykų pirkėjams nereikia labai anksti keltis, kaip būdavo ankstesniais metais, kai šių grybų būdavo mažai ir įdienojus jų tiesiog nelikdavo. Pastarosiomis dienomis baravykų turgavietėse yra labai daug.
„Baravykus vežame iš Jurbarko rajono. Neseniai dviese per dieną jų surinkome apie pustrečio šimto kilogramų. Artimiausiu metu baravykų mažėti neturėtų“, – kalbėjo baravykais prekiavęs Antanas Petraitis.
Už indą, kuriame yra pusė kilogramų baravykų, vyras prašė 4 eurų. Grybų prekeiviai sakė, kad nesiderėdami baravykus perka kavinių ir restoranų virtuvės vadovai. Jie nesiderėdami dideliais kiekiais perka tik geros kokybės nedidelius baravykus.
Grybus perka žiemos šventėms
Kalbinti kiti turgaus pirkėjai tikino, jog pintinėmis pirkti šių grybų neskuba dėl daugeliui per didelės kainos.
„Kad su šeima galėtume išsikepti ir sočiai prisikirsti baravykų, reikėtų pirkti bent kilogramą grybų. Tačiau išleisti 8 eurų vien tam, kad pasmaguriautume, negaliu“, – kalbėjo pensininkė Bernadeta Norkienė.
Garbaus amžiaus Genovaitė Mackelienė, turguje išvydusi baravykų, nutarė keletą jų nusipirkti ir sudžiovinti.
„Baravykų bus Kūčioms ir Kalėdoms. Kasdien valgyti juos būtų per didelė prabanga. Eisiu giliau į turgų pasidairyti paprastesnių grybų, kurie yra gerokai pigesni“, – neslėpė 2 eurus baravykams išleidusi kaunietė.
Už kilogramą „vokietukų“ ar ūmėdžių pardavėjai turguje prašė po 1 eurą.
Kainos turguje (1 kg)
Baravykai – 8 eurai
Voveraitės – 4–4,5 euro
Agurkai – 0,3–0,4 euro
Pomidorai – 0,45–0,8 euro
Bulvės – 0,3–0,5 euro
Svogūnai – 0,7 euro
Moliūgai – 1 euras
Obuoliai – 0,5–0,6 euro
Kriaušės – 1–1,2 euro
Braškės – 2,5–3 eurai
Slyvos – 0,5–1,7 euro
Vyšnios – 1–1,2 euro
Riešutai – 3,8–5 eurai
Avietės – 4–4,5 euro
