Į arbitražą kreipėsi Europos Sąjunga, apkaltindama Rusiją pažeidus muito tarifų mažinimo grafiką, sudarytą 2012 metais, kai ši valstybė įstojo į PPO.
Briuselis apskaičiavo, kad ES nuostoliai dėl netinkamo Rusijos elgesio kasmet siekia 600 mln. eurų. Arbitražui buvo pateiktas 12 punktų ieškinys, o arbitrai patenkino net 11 iš jų.
Tiesa, Maskva dar turi laiko apskųsti šį sprendimą, todėl greičiausiai bylinėjimasis tęsis toliau.
Juolab kad ES ir Japonija yra pateikusios ir daugiau ieškinių, susijusių, pavyzdžiui, su automobilių utilizavimo mokesčiais arba draudimu importuoti Europoje užaugintą kiaulieną.
Tiesa, ir pati Rusija pateikė keturis skundus PPO: du – dėl ES įgyvendinamų energetikos reformų, dar du prieš ES ir Ukrainą – dėl antidempingo mokesčių suvirintiems vamzdžiams ir amonio nitratui.
Vis dėlto bene keisčiausias ginčas vyksta dėl muito tarifų palmių aliejui. Rusijos pieno gamintojus vienijanti asociacija „Sojuzmoloko“ tvirtina, kad šie mokesčiai – per maži, todėl vis daugiau gamintojų šiuo aliejumi pakeičia natūralų pieną. Pavyzdžiui, pridėdami jo į sviestą.
Bet yra ir kita medalio pusė: dėl sumažėjusių pajamų vis daugiau Rusijos pirkėjų renkasi pieno produktus, kuriuose yra augalinės kilmės riebalų, daugiausia – alyvpalmių aliejaus, mat jie kur kas pigesni.
Todėl nėra ko stebėtis, kad šio priedo, kurį labai dažnai ėmė naudoti ir saldumynų bei kepinių gamintojai, populiarumas tik auga. Nepaisant muitų, pernai, palyginti su 2014-aisiais, alyvpalmių aliejaus į Rusiją įvežta 25,8 proc., o šįmet, palyginti su praėjusiais metais, – dar 15,6 proc. daugiau.
Kuo baigsis Rusijos ir kitų prekybos partnerių ginčai? Dauguma sprendimų tikrai nebus palankūs Maskvai.
Anot pirmaujančio verslo leidinio „Vedomosti“, PPO pretenzijos įrodo, kad Rusijos paskelbta izoliacijos politika gali atsisukti prieš pačios valstybės ekonomiką ir vartotojus.
Pasak Aukštosios ekonomikos mokyklos eksperto Aleksejaus Portanskio, Maskva dėl politinių sumetimų smarkiai suprastino savo pozicijas ekonominiuose ginčuose.
„Negana to, prieš dvejus metus paskelbtos sankcijos daugeliui vakarietiškų produktų ir bandymai pakeisti juos vietiniais sumažino konkurenciją vidaus rinkoje, padidino daugelio prekių kainą, o vartotojų perkamoji galia dėl to tiktai sumažėjo“, – teigė ekspertas.
