„Noriu, kad sugrįžtum“ tapo Latvijos šūkiu akcijoje, kurioje siekiama iš Vakarų Europos atgal į šalį prikviesti gyventojus, išvykusius ieškoti daugiau darbo galimybių ar didesnių algų.
Lenkijos „Grįžimo programa“ emigrantams dalina patarimus apie darbo bei būsto paieškas ir sveikatos apsaugą, o Rumunija į pagalbą pasitelkia verslininkus ir talentingus emigrantus vilioja grįžti stipendijomis bei finansuojamomis darbo vietomis.
Neišnaudotas potencialas
Visos šios programos ypač suaktyvėjo po „Brexit“, kuris į nežinomybę pastatė daugybę imigrantų Anglijoje, kurių didelė dalis – būtent iš Rytų Europos.
„Emigrantai atstovauja didelį neišnaudotą potencialą, kurio netenka jų gimtosios šalys“, – sakė „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas. Ekonomistas pabrėžė, kad darbas užsienyje gali būti naudingas, nes suteikia naujų galimybių, žinių ir mąstymo būdų.
„Žalesnės žolės“ ir geresnio gyvenimo paieškos tarp Rytų Europiečių – nieko naujo. Sovietų Sąjungos griūtis paskatino milžinišką migraciją iš Rytų Europos į turtingesnius Vakarus, o 2008 m. finansinė krizė sukėlė naują emigracijos bangą.
Išvyksta ir žmonės, ir pinigai
Būtent Baltijos regionas nuo jos kenčia labiausiai, rodo „Eurostat“ duomenys. Lyg to būtų maža, regionas ir taip kenčia nuo mažo gimstamumo ir senstančios visuomenės.
Emigruojantys darbuotojai 21 centrinės ir Rytų Europos šaliai jau kainavo 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o per ateinančius 14 metų šis skaičius gali išaugti iki 9 proc., jei dabartinė situacija nesikeis.
Šie skaičiai skatina Europos Sąjungą (ES) ir toliau skirti lėšas įvairioms programoms, turinčios paskatinti emigrantus grįžti, o valstybes – gerinti darbo sąlygas. Kalbant apie jas, Rytų Europos valstybėms reikėtų atsiminti ir kitas Jackson 5 eilutes: „Buvau aklas, kad tave paleidau, man reikia dar vieno šanso“.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
