Trumpos tiekimo grandinės modelis didina ūkininkų pelną

Dažnai parduotuvėje perkami maisto produktai ar gaminiai būna perėję ne vienų tarpininkų rankas, kol pasiekia galutinį vartotoją. Tarp ūkininko ir pirkėjo įsiterpia ne tik prekybininkai, bet ir supirkėjai, perdirbėjai, paskirstytojai bei kiti tarpininkai, dėl kurių išauga produktų kaina. Deja, ūkininkams tenka tik nedidelė jos dalis. Norintys išvengti sudėtingos ir ilgos sistemos, ūkininkai skatinami pereiti prie trumpos maisto tiekimo grandinės, kurios privalumus vertina ir pirkėjai.

Norintys išvengti sudėtingos ir ilgos sistemos, ūkininkai skatinami pereiti prie trumpos maisto tiekimo grandinės, kurios privalumus vertina ir pirkėjai.<br>ŽŪM nuotrauka.
Norintys išvengti sudėtingos ir ilgos sistemos, ūkininkai skatinami pereiti prie trumpos maisto tiekimo grandinės, kurios privalumus vertina ir pirkėjai.<br>ŽŪM nuotrauka.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 26, 2016, 3:36 PM, atnaujinta May 14, 2017, 8:21 PM

Siekiant trumpinti maisto produktų kelią iki vartotojo, o tuo pačiu didinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą, ūkininkai kviečiami pasinaudoti parama pagal šiuo metu įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ galima gauti paramą trumpos tiekimo grandinės kūrimui ir tobulinimui.

Trumpa maisto tiekimo grandinė – kas tai?

Trumpa žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė (toliau – TMG) – tai riboto skaičiaus smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos ir kokybės valdymo veiklą ir siekiant, kad tiekiami produktai greitai pasiektų vartotoją. Ūkininkai turi galimybę vadovautis tiesioginės prekybos modeliu – savo produkcija prekiauti nuosavame ūkyje, mobilioje ar stacionarioje parduotuvėje, turguje. Europos Sąjungos ūkininkai labiau skatinami bendradarbiauti ir savo produkciją kartu tiekti tiesiogiai vartotojui arba parduotuvei.

TMG leidžia išvengti didžiosios dalies arba visų tarpininkų, kurie sutinkami ilgojoje maisto tiekimo grandinėje, pavyzdžiui: surinkėjai, perdirbėjai, paskirstytojai, mažmenininkai ar didmenininkai. Atsisakant tarpininkų, vartotojus produkcija pasiekia kur kas greičiau nei įprastai. Be to, tokiu būdu ūkininkai skatinami gaminti ne žaliavas, o galutinius produktus ir tokiu būdu gauti visą pelną, bet ne jo dalį.

Sėkmingas pavyzdys

Kauno rajone, Pyplių kaime įsikūręs ūkininko Audriaus Giraičio braškių ūkis gali būti laikomas ne tik sėkmingu ūkininkavimo, bet ir trumpos tiekimo grandinės pavyzdžiu. Prieš 17 metų pradėjęs verslą vos nuo kelių lysvių, ūkininkas šiandien gali džiaugtis nemenku derliumi ir augančiu ištikimų pirkėjų skaičiumi.

„Pirmuosius 10 arų braškių pasisodinau dar 1999 metais, įkalbėtas žmonos, – su šypsena prisimena A. Giraitis. – Tuomet apie šių uogų auginimą nusimaniau labai menkai – daigų prisirinkau iš pažįstamų net nežiūrėdamas – jie jauni ar seni, tinkami sodinti ar nelabai. Dabar tokia ūkininkavimo pradžia kelia šypseną. Džiaugiuosi, kad ilgainiui įgijau patirties ir braškes sėkmingai auginu iki šiol.“ Ūkininkas prisimena, kad pirmąjį pelną, kuris tuomet siekė apie 100 litų, investavo į žemės ūkio inventorių – įsigijo laistymo siurblį ir žarną.

Pasak jo, per 17 ūkininkavimo metų bandymas auginti braškes virto sėkmingu verslu. A. Giraitis nusprendė savo produkciją tiekti tik tiesiogiai pirkėjams, išvengiant tarpininkų. Braškės parduodamos specialiose prekyvietėse netoli parduotuvių, o ištikimiausi klientai uogų atvažiuoja tiesiai į ūkį. Toks tiesioginės prekybos modelis pasiteisino – pirkėjai puikiai pažįsta ūkininką, pasitiki jo produkcijos kokybe ir su nekantrumu laukia kasmetinio uogų sezono.

Pasak ūkininko, trumpa maisto produktų tiekimo grandinė leidžia sumažinti tarpininkavimo kaštus ir pirkėjams pasiūlyti konkurencingą produktų kainą. Be to, pirkėjai palankiau vertina vietinių ūkininkų, kurie neretai tampa draugais, produkciją, o ne importinę. Šviežios, ekologiškomis trąšomis tręštos A. Giraičio braškės mėgstamos ne tik pirkėjų – jos įvertintos VšĮ „Ekoagros“ kokybės ženklu.

Dar labiau sustiprinti bei išplėsti braškių ūkį A. Giraičiui padėjo ne tik glaudūs santykiai su pirkėjais ir ilgametė darbo patirtis, bet ir apgalvotos investicijos. Prasidėjus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai (KPP), ūkininkas pateikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. Paraiška atitiko visus vertinimo kriterijus, tad A. Giraičiui buvo skirta parama, kurią ūkininkas investavo į žemės ūkio techniką ir nusipirko mažagabaritį traktorių KIOTI, tinkamą darbui braškynuose.

Ką reikėtų žinoti apie paramą?

Aprašytas ūkininko A. Giraičio verslo modelis – tik vienas iš galimų trumpos tiekimo grandinės pavyzdžių. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ būtinas kelių ūkių bendradarbiavimas, kai, pavyzdžiui, keli (mažiausiai 2) kiaulių augintojai kartu ruošia galutinius produktus pardavimui ir kartu, kaip vienas tiekėjas, veža ją parduoti į vietinį turgelį. Norintys investuoti į trumpos tiekimo grandinės modelį nuo šių metų rugpjūčio 16 d. iki spalio 17 d. gali teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Paramos gali kreiptis žemės ūkio ir maisto sektoriuose veikiančių asmenų grupės: ūkininkai, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir perdirbimu, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti iki 80 tūkst. eurų, o vienam pareiškėjui 2014–2020 metų laikotarpiu paramos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Skiriant paramą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu, remiamas mažųjų ir vidutinių ūkio subjektų bendradarbiavimas, užtikrinant aktyvesnį žemės ūkio produktų paklausos augimą, tinkamą žemės ūkio produktų propagavimą bei gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę.

Daugiau informacijos apie teikiamą paramą pagal KPP galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.