J.Milius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sistemoje dirba 25-erius metus – nuo 1985-ųjų. Ir pats tikina, kad tą visada darė ir daro puikiai.
Tiesa, prie pačios VMVT vairo jis stojo 2010-ųjų rudenį – po to, kai po vadinamojo „mailiaus skandalo“ atsistatydino tuometis jos vadovas Kazimieras Lukauskas.
J.Milius yra valdininkas, kuriam būtų sunku prikišti gebėjimo bendrauti stoką ar neišmanymą.
Jis gali pasigirti ir tuo, kad yra vadovavęs Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos organizuotoms maisto saugos ir veterinarinės kontrolės sistemų analizės misijoms Indijoje, Tadžikistane, Bulgarijoje, Kirgizijoje, Mongolijoje, Kazachstane ir kitose šalyse.
J.Milius turi ir gana svarbių pareigų Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijoje – yra Tarptautinio epizootijų biuro veterinarinės ir maisto kontrolės ekspertas.
Karjera – nuo veterinarijos gydytojo
J.Milių seniai pažįstantys politikai yra sakę (tarp jų – ir Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas), kad šis žmogus visose srityse siekia būti pirmas ir bet kokį darbą stengiasi atlikti tik labai gerai.
J.Milius karjerą pradėjo Dzūkijoje. Iš pradžių jis dirbo Viduklės veterinarijos ligoninėje, nuo 1985-ųjų – Lazdijų rajono veterinarijos tarnybos viršininku, nuo 1995-ųjų vadovavo Alytaus VMVT.
Teigiama, kad pastebėjęs tokius J.Miliaus bruožus kaip smalsumas ir idėjų gausa, VMVT direktorius K.Lukauskas 2001-aisiais pakvietė jį vadovauti tuometei Nacionalinei veterinarijos laboratorijai. Taip J.Milius iškeitė gimtąjį Alytų į sostinę.
2008-aisiais įvyko virsmas – NVK tapo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu, o J.Milius – jo direktoriumi. Ir vadovavo jam tol, kol poste pakeitė K.Lukauską.
Pasak buvusių bendradarbių iš VMVT, tai J.Miliaus nuopelnas, kad Lietuvoje šiuo metu institute veikia moderniausia aparatūra aprūpinta laboratorija. Esą, jis rašė daugybę projektų, kad iš ES fondų būtų skirtas finansavimas laboratorijai atnaujinti.
„Pradėjęs dirbti užsibrėžiau tikslą turėti pačią geriausią Europoje laboratoriją. Kad pavyko, patvirtina vokiečių nuostaba, jog mes turime kelis kartus geresnes technines galimybes nei jie. Taip pat kasmet iš Bulgarijos, Balkanų, Arabų šalių pas mus tobulintis atvykstantys specialistai“, – yra sakęs J.Milius.
Apdovanojimų buvo, ir ne vienas
Pirmadienį J.Milius patikino, kad jis niekada nemeluoja – kad ne kartą yra apdovanotas. Lrytas.lt pasidomėjo, už ką.
2012 m. kovą J.Milių Garbės ženklu apdovanojo Lietuvos verslo konfederacija. Pasak jos prezidento Valdo Sutkaus, 2011-aisiais VMVT direktorius konkrečiais darbais, o ne pažadais skatino bendradarbiauti kontroliuojančias institucijas su verslu.
Jo darbų sąraše – biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas, profesionalių konsultacijų, nuolatinio dialogo su verslu plėtojimas. VMVT 2011 m. pasirašė ar atnaujino 18 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis verslo asociacijomis.
Tarnybos inspektoriai tikrindami verslo subjektus naudoja 84 patikrinimų klausimynus, pritaikytus visai kontrolės grandinei „nuo lauko iki stalo“.
2012 metų liepą J.Milius buvo apdovanotas kaip geriausias metų valstybės tarnautojas. Tuomet, pagal surinktų balų skaičių, jis pralenkė Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską bei trečioje vietoje likusį tuometį finansų viceministrą Aloyzą Vitkauską.
J.Milius trukdė tyrimui?
J.Miliui teko išbandymas, kurio neteko patirti jo pirmtakams.
Afrikinis kiaulių maras, 2014 -aisiais įsiskverbęs pro užkardas į Lietuvą, rugpjūtį pakėlė galvą ir Utenos regione - praėjus maždaug porai savaičių nuo šios ligos protrūkio „Idavang“ kiaulių fermose.
Vasarai baigiantis, ligos židinys buvo aptiktas Tauragės rajone, Skroblų vienkiemyje, tyrime dalyvavo ir policija.
Buvo kalbama, kad po to, kai Utenos apskrities policijos prašymų buvo susiruošta atkasti kritusias kiaules, VMVT surašė apygardos prokuratūrai skundą.
Jame buvo teigiama, kad policija, kasinėdama kapavietes, gali platinti virusą.
„Man juokingai atrodo, kad energija ir lėšos švaistomos, kad atkasti kažką. Ten nieko tyrimui reikalinga nėra“, – tuo metu policiją pamokė J. Milius.
Anot tyrėjų, tokiu būdu vyriausiasis šalies veterinaras trukdė tyrimui. Tačiau vėliau visa ši istorija užgeso.
Konsultuoja kitas valstybes
Pati VMVT noriai dalinasi patirtimi su trečiosiomis šalimis, kurią yra sukaupę jos ekspertai.
Europos Sąjunga (ES) yra sukūrusi patirties skleidimo dūdą, kuris vadinamas „Dvynių projektu“.
Pagal šį projektą parama teikiama ES nepriklausančioms valstybėms – konsultuojama, kaip įgyvendinti sanitarijos ir fitosanitarijos priemones, kad jos atitiktų ES reikalavimus. Tokį Dvynių projektą šiuo metu VMVT įgyvendina Ukrainoje.
Anot Ukrainos aukšto rango atstovų, VMVT yra subūrusi stiprią, daug patirties įgyvendinant tarptautinius projektus turinčią ekspertų komandą ir yra vertinama kaip viena pažangiausių kontrolės institucijų Europoje.
Nerado prie ko prikibti
Šių metų pavasarį Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad ataskaitą, kurioje nurodė, kad VMVT vykdoma maisto saugos ir veterinarinė kontrolė yra efektyvi ir atitinka gerosios praktikos rekomendacijas, o maisto saugos lygis Lietuvoje yra geras – atitinkantis ES normas.
VMVT – nuolatinė tarptautinių paramos ir techninės pagalbos projektų trečiosiose šalyse vykdytoja. Pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinti ir tebevykdomi net 9 tarptautiniai projektai.
VMVT ekspertai ne kartą Lietuvoje veikiančią maisto ir veterinarinės kontrolės sistemą bei laboratorinių tyrimų galimybes specialistams iš Kazachstano, Kirgizijos, Gruzijos ir kt.
Ataskaitoje teigiama, kad VMVT – viena pirmųjų ES valstybinės kontrolės institucijų, reorganizuotų ir pertvarkytų taip, kad visą maisto gamybos ir tiekimo vartotojams procesą būtų galima kontroliuoti veiksmingai, išvengiant biurokratinių trukdžių.
Tokio modelio pavyzdžiu ES ir kai kuriose trečiosiose šalyse jau veikia daugelis už maisto saugą ir kokybę atsakingų valstybės institucijų.
Šis modelis pavyzdiniu yra pripažintas Pasaulio banko, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitose.
Talkina eksportuotojams
Pastaruoju metu VMVT sėkmingai užbaigė derybas dėl daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų.
Gauti eksporto leidimai ir suderinti veterinarijos sertifikatai pieno produktams eksportuoti į Argentiną, Ukrainą, Čilę, Kosta Riką, Kiniją, Tunisą, Braziliją, Australiją.
Suderinti veterinarijos sertifikatai mėsai ir jos produktų eksportui į Libaną, Honkongą, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Jungtines Amerikos Valstijas, Tunisą, Ukrainą, Egiptą, Kosovą, Juodkalniją, Iraną, Maroką.
Eksportas į 170 šalių – tai pripažinimas, kad Lietuvoje yra gaminami ir eksportuojami aukščiausios kokybės maisto produktai, kurie atitinka ne tik ES, bet ir atitinkamos šalies, į kurią yra eksportuojami, reikalavimus.
Auditorių vizitai
Lietuvoje veikiančios maisto ir veterinarinės kontrolės sistemos efektyvumą nuolat vertina EK Maisto Saugos Tarnybos (FVO) ekspertai.
Nuo 2011 metų iki šiol FVO specialistai Lietuvoje vykdė 24 auditus. Juos atlikus paaiškėdavo, kad sisteminių neatitikimų nėra. Lietuvos maisto įmonių ir VMVT veiklą nuolat vertina trečiųjų šalių kompetentingų institucijų ekspertai.
Nuo 2012 m. Lietuvoje vyko 3 JAV ekspertų auditai, 2 Kinijos ekspertų auditai, taip pat Australijos, Brazilijos, Maroko, Egipto, Japonijos ir Irano ekspertų auditai.
Nei vienoje auditorių rekomendacijoje nebuvo pateikta esminių Lietuvoje veikiančios maisto saugos ir veterinarinės kontrolės sistemos trūkumų.
