Vilniaus savivaldybė pradėjo teikti finansinę paramą tiems, kurie nori steigti bendrijas, – kompensuoja jų registravimo išlaidas, kurios siekia apie 200 eurų.
Teikti konsultacijas steigiant ir įsteigus bendrijas viešojo konkurso būdu savivaldybė atrinko įmonę „Ego sum“, kuri teikia viešųjų ryšių paslaugas.
Iš pažiūros viskas gerai. Dabartinė valdančioji koalicija vos stojusi prie sostinės vairo pažadėjo skatinti bendrijų kūrimąsi, kad daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai taptų tikrais savo namų šeimininkais ir ištrūktų iš menamo administratorių monopolio gniaužtų.
Bet aiškėja, kad tai – tik gudrus būdas iš miesto kišenės pamaitinti įmones, galbūt susijusias su sostinės politikų interesais. Dėl to buvo įnirtingai kritikuojama ir buvusi Vilniaus valdančioji komanda.
Ar dabar ratas apsisuko – opozicija virto valdančiąja dauguma ir pakvipo tuo, kuo tepė kitus?
Greitai laimėjo konkursą
Konkursą teikti konsultacijas norintiems steigti bendrijas vilniečiams laimėjo viešųjų ryšių agentūra „Ego sum“. Ji taip pat skirstys savivaldybės paramą.
Tačiau ši agentūra atstovauja ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų paslaugų teikėjų asociacijai (DNSBPTA). O ją sudaro privačios įmonės – liftus prižiūrinti įmonė „Schindler liftas“, atliekas išvežanti VSA, daugiabučius administruojanti „Caverion“ ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti „Skaidri apskaitos sistema“.
Tad po konsultacijas už mokesčių mokėtojų pinigus teikiančios agentūros sparnu atsidūrė visas pagrindines daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančios ir pelno siekiančios įmonės.
Ką tai reiškia? Logiška išvada, kad savivaldybės pinigais bandoma įpiršti šias bendroves neseniai įsikūrusioms bendrijoms.
Juk įsikūrus bendrijai patiems gyventojams reikės ir buhalterinę apskaitą tvarkyti, ir atlyginimus buhalteriui bei bendrijos pirmininkui mokėti, ir mokesčius rinkti, ir liftus prižiūrėti, ir rūpintis pastato remontu.
Ar gali būti, kad po pastarųjų savivaldos rinkimų skaidri it ašara sostinės savivaldybė sudarytų sąlygas mokesčių mokėtojų pinigais privačioms įmonėms prisivilioti klientų? Kad išsiaiškintume, ryžomės atlikti nedidelį žurnalistinį eksperimentą.
Abejonės pasitvirtino
Tačiau jau pirmas įspūdis įžiebė abejonių dėl šio projekto skaidrumo. Pasirodo, „Ego sum“ įsikūrusi A.P.Kavoliuko gatvėje – tame pačiame pastate kaip ir viena DNSBPTA įmonių – „Schindler liftas“.
Konsultantei prisistačiau kaip vieno Karoliniškių daugiabučių gyventojas, ir aiškinau, esą mums nepatinka namo administratorius, todėl norime steigti bendriją.
„Bet tarp mūsų nėra gerai išmanančių, kaip tvarkyti buhalteriją, šilumos punktą, surasti patikimas įmones namui remontuoti, apskritai prižiūrėti.
Gal jūs galite patarti, nurodyti konkrečias įmones?“ – tokius klausimus, kaip teko įsitikinti, dažniausiai ir užduoda ketinantys bendrijas steigti gyventojai.
Darbuotoja maloniai paaiškino, kad tapę namo šeimininkais galėsime pasirinkti kokius tik norime paslaugų teikėjus ar administratorius. Tačiau ką daryti, jeigu jų labai daug, nuomonės apie juos prieštaringos?
„Gal ir galėčiau jums patarti.
Pavyzdžiui, galiu nurodyti įmonę, kuri nebrangiai ir labai gerai tvarko buhalterinę apskaitą“, – tarė konsultantė. Ir iškart ištarė pavadinimą – „Skaidri buhalterinė apskaita“.
Tai – viena iš asociacijos, kurią aptarnauja „Ego sum“, narių. O įmonės direktorius Ramūnas Nemira – kartu ir asociacijos vadovas.
„AiOi“ ir kiti nutikimai
Kaip paaiškinti tai, kad su paramos bendrijoms pinigais peršamos jo ir kitų DNSBPT asociacijai priklausančių įmonių paslaugos?
R.Nemira nuoširdžiai bandė tai padaryti, bet po jo aiškinimų liko daug neaiškumų.
Pasirodo, asociacija yra sukūrusi projektą keistu pavadinimu „AiOi“, kurio tikslas – raginti daugiabučių gyventojus burtis į bendrijas, konsultuoti, kaip jas įkurti.
R.Nemira pripažino, kad tai – iš esmės rinkodaros būdas, neva padedantis gyventojams susigaudyti įstatymų vingrybėse.
„Teisinės procedūros kuriant bendrijas labai sudėtingos – mes teikiame profesionalią pagalbą.
Dabar tai darys savivaldybė, bet nežinau, ar mes atsisakysime projekto, nes informacijos ir konsultacijų apie bendrijų steigimą nebus per daug“, – svarstė R.Nemira.
Informacijos per daug gal ir nebus – svarbu, kad pinigų būtų.
Gudrybė tokia, kad „AiOi“ projekto vadovas – ta pati viešųjų ryšių agentūra „Ego sum“.
Išstūmė be žodžių
Tarsi nebūtų buvę gyventoju prisistačiusio asmens pokalbio su konsultante, „Ego sum“ vadovė Gintarė Janiškienė tikino jokio interesų konflikto neįžvelgianti.
„Aš, kaip juridinis asmuo, teikiau paslaugas asociacijai, bet ne jos įmonėms. Dabar, kai laimėjome konkursą, dirbu pagal savivaldybės programą.
Sutartį su asociacija artimiausiu metu nutrauksime. O konsultacijų apie bendrijų steigimą ir kaip toliau tvarkytis vilniečiams labai reikia, ateina daug žmonių“, – tikino G.Janiškienė.
„Ego sum“ aptarnaujama asociacija buvo ne vienintelė, konsultavusi vilniečius bendrijų steigimo klausimais.
Prieš 8 metus be jokių „ai“ ir „oi“ teikti tokias paslaugas su savivaldybe sutartį buvo pasirašiusi Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacija (VDNSA).
„Mes gal irgi būtume dalyvavę konkurse, bet apie jį nieko nežinojome, su mumis savivaldybėje niekas nebesikalba. Kasmet įsteigdavome po 50 bendrijų, bet nuo pernai miesto valdžiai staiga tapome nebereikalingi.
Savivaldybė nieko nepranešė, kad nutraukia sutartį, bet finansavimą sustabdė. Liko skolinga už 8 bendrijų įsteigimą – apie du tūkstančius eurų. Pinigų srautas nukreiptas į kitas kišenes“, – piktinosi VDNSA pirmininkas Juozas Antanaitis.
Pirmininkų savivalė – nesutramdoma
Gabrielė Ramanauskaitė
Teisininkė, konsultuojanti bendrijų klausimais
„Į faktą, kad konkursą teikti bendrijų steigimo konsultacijas už savivaldybės lėšas laimėjo su privačiomis įmonėmis susijusi agentūra, turėtų atkreipti dėmesį Viešųjų pirkimų tarnyba.
Taip pat padėtį turėtų ištirti Konkurencijos taryba. Reikia išsiaiškinti, ar šiuo atveju nepažeisti konkurencijos principai, nes galbūt sudaromos sąlygos atskiroms įmonėms gauti išskirtinę padėtį teikiant daugiabučių valdymo ir priežiūros paslaugas. Skatinant steigti daugiabučių namų bendrijas reikia atkreipti dėmesį, kad dėl įstatymų spragų padėtis ten yra sudėtinga ir daugeliu atvejų dramatiška. Blogiausia, kad nenumatyta pirmininkų kaita, jie postuose išbūna per 10 metų, o atleisti sudėtinga.
Bendrijos nariai dažniausiai skundžiasi, kad pirmininkai piktnaudžiauja ir pelnosi rinkdami mokesčius bei pinigus už namo remontą. Neretai paaiškėja, jog surinktas lėšas pirmininkai pasisavino ir dingo ar net emigravo. Gyventojams tenka mokėti antrąkart.
Jau tapo įprasta, kad bendrijų pirmininkai daugiabučius remontuoti samdo savo giminaičių, draugų įmones, neatsižvelgdami į paslaugų kainas ar kokybę.“
