Didžiuliai ekonominiai regionai, kurių tarpusavio prekybos apimtis viršija 2 milijardus eurų per dieną, ne vienus metus tarėsi, kaip įmanoma bendradarbiauti dar glaudžiau.
Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (angl. „Transatlantic Trade and Investment Partnership“ – TTIP) detales buvo ketinama suderinti dar šiais metais. Tačiau derybos strigo.
Šią savaitę pasipylė viena už kitą prastesnės naujienos. Pirmasis žibalo į ugnį kliūstelėjo Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis. Nors ši ES šalis yra bene didžiausia TTIP šalininkė mūsų žemyne, anot S.Gabrielio, derybos su amerikiečiais atsidūrė aklavietėje dėl pernelyg skirtingų pozicijų ir iš esmės nebevyksta.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei aukšti Briuselio pareigūnai tvirtino, kad planai toli gražu nėra įšaldomi ar juolab laidojami.
Anot A.Merkel, Azijos regionas jau sudarė panašią sutartį su JAV, todėl reikia tai padaryti ir Europai. Juolab kad mūsų žemynui, įsigaliojus TTIP, planuojama daugybė naujų darbo vietų.
Tačiau bene blogiausia, kad sutarimo nėra pačioje ES.
Antai Prancūzijos prezidentas Manuelis Vallsas jau anksčiau aiškino, kad baigti derybų šįmet neįmanoma. O prieš kelias dienas šios valstybės jaunesnysis prekybos ministras Matthias Fekli paprasčiausiai paragino jas sustabdyti.
Lietuvos maisto perdirbėjai šįmet jau sulaukė nemažai leidimų gabenti į JAV įvairius produktus, tad iš TTIP taip pat galėtų gauti nemažai naudos. Jau anksčiau apskaičiuota, kad įsigaliojus šiai sutarčiai mūsų šalies bendrasis vidaus produktas galėtų ūgtelėti apie 0,4 proc. per metus.
Bet šiuos gražius planus, atrodo, teks atidėti. Juolab po to, kai šią savaitę Europos Komisija paskelbė, jog JAV kompanija „Apple“ turi sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų dėl neva neteisėtai sudarytų mokesčių lengvatų.
– Ar sprendimas dėl „Apple“ turės kokios nors įtakos deryboms dėl TTIP? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Be abejonės. Buvo sprendimai ir dėl „Google“, ir dėl „Microsoft“, dabar – „Apple“.
Vyksta ir daugiau tyrimų dėl JAV korporacijų veiklos Europoje. Verda kova.
O juk derybose dėl TTIP transatlantinių korporacijų įtaka yra bene pagrindinė tema. Daug kas įžvelgia grėsmę, kad sudarius TTIP šios korporacijos pernelyg smarkiai įsigalės. ES biurokratinis aparatas nenori tokios didelės JAV įtakos.
– Ar Lietuva gali kaip nors paveikti derybų eigą, ar tėra tik stebėtoja? Juk iš šios sutarties mūsų šalis turėtų gauti naudos?
– Deja, mūsų šalis maža ir neįtakinga, kaip ir daugeliu kitų atvejų. Geriausia yra prisidėti prie kurio nors bloko – Vidurio Europos su Lenkija priešakyje ar Šiaurės šalių. Tuomet būtų bent vienas bendras balsas.
O naudos iš TTIP Lietuva tikrai gali išpešti, nors nebūtinai tiesioginės. Aišku, jeigu prekyba taptų paprastesnė, jei liktų mažiau kliūčių, tai pas mus, pavyzdžiui, gali suklestėti automobilių importas iš JAV.
Tačiau ir ES tokiu atveju į Ameriką eksportuotų daugiau, o mūsų šalies verslas galėtų įsilieti į šią gamybos grandinę arba auginti eksportą į, tarkime, Vokietiją ar Skandinaviją. Juk ten paklausa pagyvėjus transatlantinei prekybai išaugtų.
Atskira sritis yra maisto produktai. Amerikoje jie daugiausia – masinės gamybos, Europoje – labiau išskirtiniai. Tačiau tarp amerikiečių plinta ekologijos idėjos, todėl atsivėrus rinkai mūsų perdirbėjai tikrai turėtų ką pasiūlyti. Įšokti į šį traukinį tikrai būtų įmanoma.
– Vis dėlto žemės ūkis yra viena opiausių temų šiose derybose?
– Taip. Aš neįsivaizduoju, kad TTIP sutartyje gali būti susitarta dėl visiško žemės ūkio rinkų atvėrimo. Jos tokios skirtingos, kad kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, su tuo niekuomet nesutiks.
Bet amerikiečiams tokiu atveju kyla klausimų, ar Europai apskritai reikalinga TTIP? Juk derantis reikia siūlyti ir nuolaidų. Jų nėra, o kai prisideda ir „Apple“ bei kitų JAV kompanijų veiklos tyrimai, natūralu, kad Vašingtone kyla pyktis.
– Ar galima tikėtis, kad sutartis tarp ES ir JAV būtų pasirašyta amerikiečiams išrinkus naują prezidentą?
– Tai – dar sudėtingiau. Aš jau nekalbu apie Donaldą Trumpą, kuris aiškina išvis sieksiantis vien JAV naudingų susitarimų, nes Amerikai neva nusibodo būti viso pasaulio ekonomikos rėmėja.
Susidarė įspūdis, kad ir Hillary Clinton netrykšta noru paremti šią sutartį.
Dėl ko labiausiai nesutaria ES ir JAV?
2013-aisiais pradėjus derybas dėl TTIP buvo apskaičiuota, kad sėkmės atveju susikurs didžiausia pasaulio laisvosios prekybos rinka su 850 milijonų vartotojų. Ji nusidriektų nuo Havajų iki Baltijos valstybių.
Tuomet skelbta, kad vien ES gaunama nauda sieks kone 200 mlrd. eurų per metus, bus sukurta šimtai tūkstančių papildomų darbo vietų.
Tačiau derybos stringa dėl kai kurių konkrečių temų, kuriomis nerandama bendros kalbos.
Apsauga. JAV paprastai galioja taisyklė, kad produktas gali būti tiekiamas į rinką, jei nėra įrodytas jo keliamas pavojus. Europoje tai galima daryti tik įrodžius, kad jis yra nekenksmingas. Todėl ES yra uždrausta naudoti, pavyzdžiui, kosmetikos pramonei daugiau nei tūkstantį įvairių medžiagų, o Amerikoje – vos keliolika. Tiesa, paaiškėjus grėsmei JAV gamintojai paprastai moka milžiniškas kompensacijas. Kita vertus, Amerikoje griežtesni, pavyzdžiui, vaikų žaislų standartai.
Maistas. Amerikiečių ūkininkams leidžiama naudoti daugybę pesticidų ar hormoninių preparatų, kurie ES yra draudžiami. Ką ir kalbėti apie genetiškai modifikuotus produktus.
Sertifikatai. Tarpusavio prekyba stringa dėl daugelio smulkmenų, kurios nustato, kaip turi atrodyti automobilių posūkių žibintai ar net šaldytos picos. Beveik visose ūkio šakose yra tiek skirtumų, kad rasti vieną sprendimą prilygsta Sizifo darbui.
Pirkimai. Amerikoje viešuosiuose konkursuose galioja principas „Pirmiausia – amerikietiškas“. Tai reiškia, kad pirmenybė teikiama vietos gaminiams, o tik jų neradus – užsieniniams. ES norėtų, kad šios taisyklės Vašingtonas atsisakytų.
