Pati Ukraina dėl naujojo „Gazprom“ vamzdžio praras 2 mlrd. dolerių pajamų iš tranzito, bet Europa, kaip pažymi ekspertai, nenukentės, kadangi koncerno „Gazprom“ sutarčių kainas lemia naftos kainos, rašo Aleksejus Topalovas portale „gazeta.ru“. Užtat dujotiekis gali atnešti žalos pačiam „Gazprom“: esant žemoms dujų kainoms, naujojo vamzdžio statybos sąnaudos neatsipirks.
Rusijos dujotiekis „Šiaurės srautas – 2“ turės neigiamą įtaką Centrinės ir Rytų Europos dujų rinkai. Tokį pareiškimą padarė Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Andrejus Kobolevas, duodamas interviu britų BBC.
Jis taip pat priminė, kad pradėjus eksploatuoti šį vamzdį Ukraina neteks maždaug 2 mlrd. dolerių pajamų per metus už tranzitą. Kijevas vienas iš pirmųjų pasisakė prieš dujotiekio „Šiaurės srautas – 2“ statybą: apie 2 mlrd. dolerių nuostolius anksčiau kalbėjo ir anuometinis Ministras Pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Jis gi vadino dujotiekį „antiukrainietišku ir antieuropietišku“ projektu.
„Šiaurės srautas – 2“ – 55 mlrd. kubinių metrų pajėgumo vamzdis, kuris turi būti nutiestas iki Vokietijos Baltijos jūra lygiagrečiai jau veikiančiam dujotiekiui „Šiaurės srautas“ (jo pajėgumas irgi 55 mlrd. kubinių metrų). Be koncerno“Gazprom“, kuriam priklauso 51 proc. akcijų, projekte taip pat dalyvauja vokiečų bendrovės „E.On“ ir „BASF“, austrų „OMV“, britų ir olandų „Royal Dutch Shell“ ir prancūzų „ENGIE“ (buvusi „Gaz de France“). Pastaroji gavo 9 proc., kitos – po 10 proc. akcijų.
„Šiaurės srautas – 2“ tam tikra prasme iš tikrųjų yra „antiukrainietiškas“ projektas, kadangi svarbiausias jo tikslas yra sumažinti rusiškų dujų tiekimo priklausomybę nuo tranzito per Ukrainos teritoriją. Pernai tranzitas per šią šalį sudarė 67 mlrd. kubinių metrų (truputį daugiau kaip 42 proc. viso pernykščio eksporto). Su Ukraina pasirašyta sutartis nustos galioti 2019 metų pabaigoje, ir Maskva jau ne kartą yra pareiškusi, kad jos pratęsti neketina. Beje, tranzito likimas galutinai dar nenuspręstas.
Su koncerno „Gazprom“ atstovu, galinčiu pakomentuoti situaciją, ketvirtadienį susisiekti nepavyko, tačiau anksčiau koncernas ne kartą yra pareiškęs, kad neturi galimybės manipuliuoti kainomis, kadangi ilgalaikės jo sutartys yra susietos su nafta, o naftos kainoms daryti kokią nors įtaką koncernas negali, net jei ir norėtų, rašo A.Topalovas.
Beje, kaip tik dabar, žemų naftos kainų laikotarpiu, rusiškų dujų tiekimas pinga. Kaip rugpjūčio pabaigoje sakė departamento „Gazprom eksport“ viršininko pavaduotojas Michailas Malginas, eksporto į Europą vidutinė metinė kaina 2016 metais turėtų būti apie 167–171 doleris už 1 tūkst. kubinių metrų. Iki naftos kainų kritimo „Gazprom“ savo dujas pardavė po 350–400 dolerių.
Be to, Rusijos monopolininkas nuolat peržiūri kainą pagal savo kontrahentų Europoje pareikalavimą. Tiesa, pastariesiems dažniausiai dėl to tenka kreiptis į teismą, pažymi straipsnio autorius. „A.Kobolevo pareiškimas tolimas nuo rinkos realijų, apskritai jo interviu greičiausiai yra propagandinės krypties“, – komentuoja vienas iš Ukrainos energetinių strategijų fondo vadovų Dmitrijus Maruničius.
„A.Kobolevas greičiausiai perspėja, kad „Gazprom“, atsikratęs priklausomybės nuo tranzito, manipuliuos kainomis įvairioms Europos šalims“, – mano ekspertas. Tačiau, pasak jo, kol bus perduotas eksploatuoti „Šiaurės srautas – 2“ (tai turi įvykti 2019 metų pabaigoje), Europos rinkoje išaugs vadinamųjų dienos sandorių dalis (tokie sandoriai, kitaip dar vadinami neatidėliotino atsiskaitymo sutartimis, (angl. „spot“, „spot contract“) sudaromi konkrečioms prekėms, valiutai ar vertybiniams popieriams pirkti ar parduoti ta kaina, kuri nustatyta tą dieną ir toje vietoje, patiekiant produkciją ir už ją apmokant paprastai per dvi darbo dienas. – Red.).
Dabar, D.Maruničiaus vertinimu, ji sudaro 50–55 proc., be to, tokias sutartis labiau linkusios sudaryti Europos vakarinėje dalyje esančios šalys, ypač Didžioji Britanija ir Nyderlandai.
Pirmenybė tokioms sutartims teikiama visų pirma todėl, kad jos, skirtingai nei ilgalaikės „Gazprom“ sutartys, lanksčiau reaguoja į rinkos konjunktūros pokyčius ir jų kaina neretai pasirodo esanti žemesnė, negu sutarčių, sudarytų keleriems metams. Beje, nutinka ir atvirkščiai, kada per didžiausio dujų vartojimo laikotarpį dienos sandorių rinkoje jų paprasčiausiai pritrūksta. Tada neatidėliotino atsiskaitymo sutarčių kaina išauga.
Kompanijos „Rusenergy“ partneris Michailas Krutichinas sako, kad būtent tai, kiek rinka bus užpildyta dujomis ir koks bus bendras kainų lygis – tiek neatidėliotino atsiskaitymo, tiek ilgalaikių sutarčių – lems koncerno „Gazprom“ kainų politiką. Štai, esant dabartinei situacijai, kada kainos minimalios, Rusijos monopolininkas negali kelti sutarčių kainų savo klientams Europoje.
Pasak eksperto, „Šiaurės srautas – 2“ veikiau gali atnešti nuostolių pačiam „Gazpromui“, kadangi esant dabartiniam kainų lygiui, įvertinus vamzdžio klojimo sąnaudas, koncernui teks parduoti dujas faktiškai nuostolingai.
„Gazprom“ baudžia pats save, atsisakydamas jau turimo maršruto per Ukrainą dėl Rusijos vadovybės politinių amcicijų“, – nurodo M.Krutichinas.
Dujotiekio „Šiaurės srautas – 2“ kainą pats Rusijos dujų monopolininkas anksčiau vertino 9,9 mlrd. eurų.
„East European Gas Analysis“ vadovas Michailas Korčemkinas taip pat teigia, kad „Šiaurės srautas – 2“ pirmiausia smogs koncernui „Gazprom“. „Projektas keičia dujų tiekimo maršrutą, jos bus tiekiamos į dujų koncentravimo mazgą Austrijos Baumgartene, – primena ekspertas. – Dabar „Gazprom“ moka Ukrainai ir Slovakijai pagal jų tarifus. Atsiradus naujam maršrutui Baltijos jūra „Gazprom“ nebemokės Ukrainai, bet mokės už dujų pumpavimą per patį „Šiaurės srautą – 2“, o taip pat Vokietijai, Čekijai ir Slovakijai pagal jų tarifus“.
Pasak M.Korčemkino, pernai sąnaudos už tūkstančio kubinių metrų dujų tranzitą per Ukrainą sudarė 31 dolerį, o per veikiantį „Šiaurės srautą – 1“ – 31,2 dolerio. „Sutarties kainos formulė liks ankstesnė, o „Gazprom“ sąnaudos padidės, keldamos grėsmę, kad eksportas bus nuostolingas“, – perspėja ekspertas.
Parengė Leonas Grybauskas
