Tiek statybų, tiek transporto sektorius Lietuvoje šiuo metu merdi. Darbuotojų ieškoma ne tik pas aplinkinius kaimynus, tačiau ir tokiose šalyse kaip Nepalas, Indija, Šri Lanka ar Filipinai.
Darbuotojų paklausa – didžiulė
Per 2016 m. 01-08 mėn. buvo išduoti 12 475 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje.
Pasak Lietuvos Darbo Biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės, daugiausiai į mūsų šalį atvyko darbuotojų iš Ukrainos.
„Iš viso užsieniečiai atvyko iš 44 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 57 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje, Baltarusijos piliečiams – 33 proc., Moldovos piliečiams – 3 proc. bei Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc“, – sakė M. Jankauskienė.
Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – 84 proc., tinkuotojais, apdailininkais, apšiltintojais, pastatų dažytojais, mūrininkais, betonuotojais – 7 proc. bei po 2 proc. suvirintojais ir metalinių laivų korpusų surinkėjais.
Teritorinė darbo birža, sužinojusi, kad ieškomas tam tikros srities specialistas pirmiausiai darbui tinkamo kandidato ieško Lietuvoje. Tai užtrunka nuo vienos savaitės iki mėnesio. Darbuotojo neradus, darbdavys teritorinei darbo biržai gali pateikti dokumentus įdarbinti darbuotoją, kuris atvyks iš užsienio.
Pasak M. Jankauskienės, darbdavys iš užsienio atvykusį darbuotoją gali įdarbinti tik tada, jei yra pasiruošęs darbuotojui mokėti dvigubai didesnį atlyginimą nei jis yra mokamas Lietuvos piliečiams.
„Kai darbdavys nori įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą iš užsienio, jis turi jam mokėti ne mažesnį nei dviejų šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį, apie 1496 eurus per mėnesį. Kai mokamas tris kartus didesnis atlyginimas, apie 2244 eurų per mėnesį, galima pasinaudoti supaprastinta tvarka ir iš karto teikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi gavimo“, – sakė M. Jankauskienė.
Įdarbintų ir pabėgėlius
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad transporto sektoriaus darbuotojų trūkumas šiuo metu yra tiesiog katastrofiškas:
„Situacija šiuo metu yra tiesiog katastrofiška. Tai, kad dirbame ir su Ukraina, Rusija, Moldova ir kitomis šalimis – faktas. Pirmiausia, mes negalime pakelti atlyginimo lygio, kad mūsų darbuotojai neišvažiuotų į užsienį ir neemigruotų. Tam, kad galėtume padidinti savo konkurencingumą, mes visų pirmą turime turėti su kuo dirbti.“
Transporto sektoriui šiuo metu trūksta ne tik vairuotojų ekspeditorių, bet ir vadybininkų, automobilių remonto šaltkalvių, mechanikų ir kitų specialistų.
„Šiame sektoriuje žmonės dirba labai sunkiai ir dažniausiai, atidirbę kažkokį laikotarpį, keičia profesiją dėl nepakankamo užmokesčio“, – sakė E. Mikėnas.
Pasak vyro, dar vienas viską apsunkinantis dalykas – darbo santykių įteisinimas.
„Reikia paspartinti vairuotojų ekspeditorių priėmimą į darbą iš svečių šalių. Kaimyninės valstybės Latvija ir Lenkija čia turi didelius pranašumus, nes pas juos užsieniečiai atvykę iš trečiųjų šalių gali įsidarbinti per dvi savaites, o pas mus – per tris, keturis mėnesius.“
Pasak E. Mikėno, šiuo metu yra svarstomi visi variantai ir keliamas net pabėgėlių įdarbinimo klausimas: „Mąstoma ir apie pabėgėlių įdarbinimą. Jie būtų apmokomi, instruktuojami ir galėtų dirbti, tačiau čia jau kyla ir kitas klausimas, kiek tai saugu. Lietuviai linkę bijoti asmenų atvykusių iš trečių šalių, prisigalvojame visko ir tada tikriname tris keturis mėnesius, kol jie gauna reikiamus leidimus.“
Lietuvos transporto sektoriuje atvykusių iš trečių šalių šiuo metu dirba apie 5500 darbuotojų, o jų mėnesinės pajamos siekia nuo 1300 iki 2000 eurų per mėnesį.
„Mes galėtume įdarbinti ir dar 5000 vairuotojų, nes įmonės be darbuotojų negali daryti jokios plėtros, o vasaros laiku daug automobilių tiesiog stovi garažuose, nes visi atostogauja“, – teigė E. Mikėnas.
Kito varianto nėra
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad šiuo metu statybų sektoriuje išties trūksta darbuotojų, tad visai nenuostabu, kad statybose dirbantiems verslininkams taip pat tenka pasukti galvą, kur gauti daugiau specialistų.
„Iš tiesų, tai statybininkų, amatininkų, kurie išmano savo darbą, šiuo metu mums labai trūksta. Statybos yra sezoninis darbas ir visi statybininkai prieš žiemą stengiasi pasibaigti visus savo pradėtus darbus, tačiau orams vėstant ir prasideda tikra statybų karštinė. Darbdaviai stengiasi prisivilioti daugiau specialistų, daugiau amatininkų, kurie tuos darbus galėtų pabaigti. Tad ir šiuo metu tinkuotojų, dažytojų ir kitų specialistų paklausa yra labai didelė“, – sakė D. Gedvilas.
Šiuo metu statybos sektorius darbuotojų daugiausiai ieško Baltarusijoje, Ukrainoje ir Slovakijoje. Pasak specialisto, šalys, kuriose bus ieškomą darbuotojų, priklauso tik nuo vieno dalyko:
„Šalys, į kurias daugiausiai kreipiamasi, priklauso nuo darbo užmokesčių vidurkių. Duomenis nesunkiai galima susirasti ir pasižiūrėti. Vidurkiai, kurie yra artimiausi Lietuvai, yra priimtiniausi ieškant darbo jėgos, tad ten ir kreipiamasi.“
Kaip vieną iš priežasčių kodėl Lietuvos statybos sektoriuje trūksta darbuotojų, D. Gedvilas įvardino emigraciją ir sakė, kad statybos įmonėms nebelieka kitų variantų, kaip kreiptis į kaimynines šalis ir ten ieškoti trūkstamos darbo jėgos.
„Nėra abejonės, kad didelė specialistų dalis yra emigravusi. Tačiau įmonės susidurdamos su darbo jėgos deficitu bando įvairiai spręsti šią problemą. Vienas iš sprendimo būdų yra pervilioti darbuotojus iš savo kolegų ar konkurentų, kitas – jų ieškoti kaimyninėse rinkose. Na, o jei kaimyninės rinkos negali nieko pasiūlyti, tai ieškoti net iš tokių tolimų šalių, kaip Nepalas“ , – sakė D. Gedvilas.
