Kaip išsirinkti geriausią vaisių, ką reiškia pirma, antra ar paslaptingoji „extra“ klasės, kodėl vaisius parduotuvėse čiupinėja tik lietuviai, o prekybininkai keikia Naglį Šuliją – į visus šiuos klausimus atsakymus žino prekybos tinklo „Maxima“ vaisių grupės vadovas Martynas Pareigis.
„Skanūs arbūzai nebūtinai yra geri. Skaniausi vaisiai prinokę, bet toks arbūzas bus sukritęs viduje, taigi ne toks gražus. Tiesa, kad stuksenant kliuksintis arbūzas viduje bus sukritęs, tačiau tai nereiškia, kad jis prastas. Jis tiesiog labai prinokęs, o to pirkėjai paprastai ir nori“, – pasakojo M.Pareigis.
Jo teigimu, arbūzai visuomet šiek tiek loterija, todėl geriausia rinktis tuos, kuriuos gali įdėmiai apžiūrėti: „Aš asmeniškai visuomet perku pjaustytus arbūzus – taip matosi, kiek vaisius sunokęs, kaip atrodo jo vidus.“
Vaisių patikra – nuolat
„Teisdami“ arbūzus prekybos tinklo darbuotojai jų nestuksena. „Užsisakome iš ūkininkų 20 tonų ir pjaustome – perpjauni 100 galvų, paragauji ir žinai – ar geras, ar skanus. Kitaip nieko negali pasakyti – arbūzai yra loterija“, – pasakojo „Maximos“ atstovas.
Vaisius prekybos tinklų atstovai tikrina nuolat – priimdami, juos sandėliuodami, išveždami į prekybą ir jiems jau atsidūrus lentynose.
Sandėliuose vaisiai tikrinami pagal griežtus reikalavus: dydis, spalva, žievelė. Kiekvienas vaisius turi aiškiai reglamentuotus reikalavimus, kaip turi atrodyti, ir vargas jam, jei jų neatitinka – ištisi sunkvežimiai netobulų vaisių keliauja atgal pas tiekėjus arba yra sunaikinami.
Parduotuvėje kiek lengviau – čia vaisiai apžiūrimi kasdien bent po kelis kartus, bet remiamasi daugiausai jų išvaizda – kad vaisiai būtų gražūs ir sveiki. „Žmonės renkasi akimis, todėl pagal tai ir tikriname“, – sakė M.Pareigis.
Paslaptingosios klasės – ką reiškia?
„Maximos“ atstovas pabrėžia – savo kokybe vaisiai nesiskiria. Ji patikrinama sandėliuose, o vaisiai parduotuvės lentynose varijuoja tik savo išvaizda.
Tikriausiai esate pastebėję, kad prie vaisių visuomet būna nurodyta klasė – dažniausiai, pirma arba antra. Ką jos reiškia? Nieko ypatingo.
„Retas kas atkreipia dėmesį į vaisių klasę, bet ją privalome rašyti. Ji neturi nieko bendro su kokybe, tik su vaisių išvaizda“, – pasakojo M.Pareigis.
Be pirmos ir antros klasės egzistuoja ir „extra“ klasė, bet net su vaisiais daugybę metų dirbantis „Maximos“ atstovas parduotuvėse ją mato retai.
„Iš esmės įmanoma, bet nelabai, nes šiai klasei keliami ypatingai aukšti išvaizdos reikalavimai. Net jei Ispanijoje nuskynei „extra“ vaisių (o tai irgi retenybė), pasiekus Lietuvą jau rašysi pirmą klasę. Tiesa, esu matęs pas mus extra klasės vynuogių, citrusų kažkokių, bet nedažnai“, – pasakojo M.Pareigis.
Lietuviams duok pačiupinėti
M.Pareigio teigimu, lietuviams rūpi tik vaisių išvaizda ir nors dauguma jų tik išvaizda ir skiriasi, ne visuomet reikėtų pasikliauti akimis.
„Vieni renkasi plastiką, kad kuo gražiau atrodytų, kiti vaisių, kurį valgys. Pavyzdžiui apelsinų odelė, ar ji gražesnė ar ne, visiškai jokios įtakos skoniui neturi. Bet jei kalbame apie agurkus, tai bet koks odelės pageltimas rodo, kad vaisius pasenęs“, – pasakojo vaisių specialistas.
Lietuviai akimis taip pat nepasitiki, todėl mėgsta vaisius čiupinėti. Prekybininkų tai nedžiugina – ir taip trumpą šių prekių gyvavimo laikotarpį nuolatiniai kilnojimai bei spaudymai dar labiau sutrumpina.
„Vakarų Europoje dauguma vaisių pardavinėjami fasuoti. Niekas jų nepaims, nečiupinės ir nemaigys. Bet lietuviai prie to dar nepriprato“, – sakė M.Pareigis.
Dalį vaisių „Maxima“ jau fasuoja, tačiau nedaug. „Jei daugiau prekių fasuotume, lietuviams tai gali nepatikti – juk 15 metų įpratę maigyti“, – juokėsi vyras.
Tiesa, pakeisti vartotojų įpročius – įmanoma. „Gal bus kaip su juodais pomidorais. Kai prieš 5 metus juos atvežiau į parduotuves, valgydavo geriausiu atveju 200 kilogramų per savaitę, o dabar ir per dieną 300 kg nuperka“, – prisiminė M.Pareigis.
Keikia Naglį Šuliją
Kokius vaisius lietuviai mėgsta labiausiai – klausimas be atsakymo. „Visus vaisius perka, priklausomai nuo oro“, – teigė M.Pareigis.
Kai karšta, pirkėjai graibsto arbūzus, persikus bei kitus kaulavaisius, paspaudus šaltukui – bananus ir citrusus, o vaisius dažniau keičia daržovėmis.
„Vasarą žmonės citrinų praktiškai neperka, tad asortimente jų turime nedaug. Bet tik temperatūra pasiekia minusinę, ir iš karto pradeda pirkti“, – pasakojo „Maximos“ atstovas.
Orai prekybininkams – itin svarbūs. „Turime tokį priešą kaip Naglis Šulija, kuris dažniausiai nesuplanuoja gerų orų“, – juokėsi M.Pareigis. Iš tiekėjų užsakant vaisius reikia planuoti bent kelias savaites į priekį, o taip toli numatyti lietuviškus orus – praktiškai neįmanoma.
„Būna, praneša, kad bus karšta, suplanuojame akciją persikams, atsivežame daugybę, o tuomet atšąla ir niekas neperka“, – patirtimi dalijosi M.Pareigis.
Vis dėlto dažniausiai prekybininkai neprašauna – ilgametis planavimas, daugiametė istorija ir ankstesnių metų orai padeda apsispręsti: „Nėra taip, kad šaudome antis.“
Vaisių mados
Kiekvienoje didesnėje „Maximos“ parduotuvėje galima rasti ir egzotinių vaisių skyrelį. „Jau kelerius metus prekiaujame egzotiniais vaisiais. Norime, kad žmonės žinotų, kad čia yra, paragautų, nors tai niekad nebuvo pirmo būtinumo prekė“, – pasakojo M.Pareigis.
Šių vaisių pardavimai nėra dideli – būna, žmonės paragauja, išmėgina dėl smalsumo, o kai kurie ir pamėgsta keistesnius vaisius.
Prie jų pardavimų dažnai prisideda ir žiniasklaida, mat egzistuoja toks dalykas kaip vaisių mados.
„Buvo toks atvejis, kad kažkur parašė straipsnį apie tai, kad granatai padeda nuo vėžio. Tai įvyko vasarą, kai granatų praktiškai niekas neperka, todėl jų asortimente turėjome labai mažai. O pasirodžius straipsniui pardavimai išaugo net kelis kartus“, – prisiminė „Maximos“ atstovas.
