„Pienas LT“ klimpsta – gamybos išradėjas žada jam užkurti pirtį

Užbaigti perdirbimo gamyklą keletą metų vėluojančiam kooperatyvui „Pienas LT“ teks aiškintis, kokia įranga ten sumontuota. Kilo įtarimų, kad buvo panaudota tiesiog nugvelbta technologija.

Teismas turės aiškintis, ar „Pienas LT“ gamykloje sumontuoti įrenginiai nepažeidžia išradėjams priklausančių teisių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Teismas turės aiškintis, ar „Pienas LT“ gamykloje sumontuoti įrenginiai nepažeidžia išradėjams priklausančių teisių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Sep 13, 2016, 9:55 AM, atnaujinta May 13, 2017, 6:21 AM

Kazeino gamybos būdą ir įrenginį 23 Europos Sąjungos valstybėse, JAV, Baltarusijoje ir Ukrainoje patentavęs išradėjas Vytautas Fedaravičius įsitikinęs, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusioje kooperatyvo „Pienas LT“ gamykloje įrenginiai yra pagaminti pagal jo brėžinius.

„Bendrovė „Proteino technologijos“, su kuria aš dirbu, anksčiau bendradarbiavo su šiuo kooperatyvu, bet vėliau sutartis buvo nutraukta.

Iš mūsų jie gavo ir brėžinius. Tai, kas buvo surašyta jų verslo plane, yra būtent mano išradimas, nes niekur pasaulyje nėra kitokio kazeino gamybos būdo“, – tvirtino išradėjas.

Bylinėjasi jau seniai

Kitas kooperatyvas „Suvalkijos pienas“, taip pat ketinęs statyti perdirbimo gamyklą, ir pats V.Fedaravičius dėl technologijos autentiškumo su „Pienu LT“ bylinėjosi keletą metų.

Užpernai liepą Vilniaus apygardos teismas priėmė „Pienui LT“ palankų sprendimą, šį pavasarį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti tokią nutartį.

„Nuo pat pradžių sakėme, kad šis ginčas beprasmis, nes baltymų gamybos intelektinių teisių užtikrinimas priklauso mūsų technologinės įrangos tiekėjams.

Technologijų yra daug ir įvairių. Konkurentai, matyt, tikėjosi, jog pradėję bylinėjimąsi užkirs kelią projekto įgyvendinimui“, – taip nutartį sveikino bendrovės „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

Iškart – du ieškiniai

Tačiau atrodo, kad apsidžiaugta per anksti.

„Mano kliento skundą priėmė nagrinėti Lietuvos aukščiausiasis teismas. Ši byla susijusi su kooperatyvo „Pienas LT“ verslo plane panaudotu jo išradimu ir patentuota technologija.

Be to, Vilniaus apygardos teismui pateiktas dar vienas ieškinys. Juk dabar gamykloje įrenginiai jau sumontuoti, jie gamina pieno baltymus.

Mūsų žiniomis, naudojamas būtent V.Fedaravičiaus išradimas, todėl norime, kad teismas padėtų tai išsiaiškinti“, – „Lietuvos rytui“ sakė išradėjui atstovaujantis vienas žinomiausių intelektinės teisės ekspertų advokatas Andrius Iškauskas.

Anot jo, bus siekiama apskaičiuoti ir prisiteisti žalą, patirtą naudojant patento saugomą įrangą. Tiesa, A.Iškauskas pripažino, kad kol kas pernelyg sudėtinga ją įvertinti.

Dar nėra aišku, kiek ir kokių pajamų gauna toli gražu ne visu pajėgumu pradėjusi dirbti bendrovės „Pienas LT“ gamykla. Pasak kooperatyvo vadovo, joje galima perdirbti iki 650 tonų pieno per parą, tačiau kol kas perdirbama tik 150–250 tonų – nelygu, kokie produktai gaminami.

Teko atlikti ekspertizę

Tiesa, N.Narauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino dar neturintis jokių žinių apie atnaujintą teismo procesą. „Iki šiol visos instancijos nusprendė, kad mums reiškiamos pretenzijos nepagrįstos. Kai turėsime naujų duomenų, svarstysime“, – sakė kooperatyvo vadovas.

A.Iškausko nuomone, ankstesni teismai ir negalėjo baigtis kitaip, mat „Pienui LT“ įrangą turėjusi tiekti, tačiau vėliau bankrutavusi Vokietijos kompanija „Finnah“ buvo pateikusi protestą Europos patentų biurui dėl V.Fedaravičiaus išradimo.

Tačiau neseniai biuras jį atmetė, tad patentas liko galioti visose šalyse, kuriose yra registruotas, taip pat ir Lietuvoje. Negana to, buvo atlikta ir jo techninė ekspertizė.

„Buvo pasakyta, kad viskas dėl to patento yra gerai. Tai turėtų tapti papildomu argumentu“, – tikino A.Iškauskas.

Kilo abejonių dėl kainos

V.Fedaravičius tvirtino iki šiol bendradarbiaujantis su Lenkijos įmone „Milk Hidrosan“, kuri taip pat dalyvavo ir „Pieno LT“ paskelbtame konkurse, tačiau jos pasiūlymas, nors ir buvo pigesnis už dabartinę įrangą pagaminusios „Pentair“, buvo atmestas.

Pasak išradėjo, su Lenkijos įmone vykdoma daug projektų pačioje Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. „Yra ir gamykla JAV, ketinanti naudoti šią technologiją.

Esame arti susitarimo su ja“, – pasakojo V.Fedaravičius.

Jam iškilo abejonių, kaip buvo įmanoma pastatyti tokią brangią gamyklą. Bendra projekto vertė – 41 mln. eurų (įskaičius ir 15 mln. eurų ES paramos). Tačiau šiuo metu „Pienas LT“ siekia gauti dar 4 mln. eurų paramą.

„Juk laimėjusi įmonė įsipareigojo viską sumontuoti maždaug už 30 mln. eurų. Kodėl dabar prireikė dar kelių milijonų džiovyklai, jei ji pagal sutartį jau turėjo būti įrengta?

Gaila man tų žemdirbių, kurie patikėjo šiuo projektu“, – kalbėjo V.Fedaravičius.

Auksinis balsas

Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitetas anksčiau dukart nepatvirtino „Pieno LT“ prašymo skirti papildomą 4 mln. eurų paramą.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo nurodyta išsiaiškinti, ar dėl kooperatyvo veiklos nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar jis yra įvykdęs visus su ES parama susijusius įsipareigojimus. Po tyrimo NMA pateikė išvadą, kad parama gamyklai gali būti skiriama.

Tad praėjusį mėnesį komitetas nusprendė, kad parama gali būti skirta. Tiesa, tai įvyko po ilgų ginčų.

„Balsai pasidalijo per pusę, bet pirmininko balsas lėmė, kad buvo priimtas sprendimas skirti paramą“, – agentūrai BNS sakė Projektų atrankos komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Saulius Gintas Cironka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.