Pirmą kartą atvykęs į Visaginą negali atsikratyti jausmo, kad vaikštai po prestižinį kurortą.
Tiesiog pušyne, prie Visagino ežero, įkurtas Visaginas, augęs drauge su Ignalinos atomine elektrine, besipuikuojantis gausiais želdiniais, alėjomis, moderniu sporto aikštynu, kempingu, vaikų darželiais su baseinais, dviračių takais ir jachtklubu, niekaip neprimena žmonių apleidžiamo vargano miesto.
Tačiau atliekų tvarkytojams, pasirodo, Visaginas tėra Dievo užmirštas kraštas, merdintis buvusios atominės elektrinės pašonėje.
Jeigu čia galima laidoti branduolinio kuro atliekas, kodėl nesuvežus ir Vilniaus gyventojų šiukšlių?
Kad į Visagino savivaldybėje esantį Karlų kaime restruktūrizuojamą bendrovės „Vespila“ sandėlį vienas po kito važiuoja sunkvežimiai su neaiškiu kroviniu – didžiuliais į baltą polietileną įsuktais presuotais briketais, gyventojai pastebėjo rugpjūčio pradžioje.
Į savivaldybę žmonės ėmė siųsti nuotraukas, rašė skundus dėl iš sandėlio sklindančios nepakeliamos smarvės.
„Ėmėme aiškintis. Užklausėme įmonės savininkų, kas čia sandėlyje laikoma. Išgirsdavome atsakymus: o koks jūsų reikalas? Čia privati įmonė. Kitą kartą nusijuokdavo – gėles vežame.
Su tarybos nariais bandėme patekti į sandėlį, bet mūsų neįleido. Neturėjome jokios galimybės sužinoti, kas vyksta savivaldybės teritorijoje“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Nustatytas pavojus žmonėms
Rugpjūčio 10 dieną Visagino savivaldybė gavo ir bendrovės „Aksa“, kuri veikia „Vespilos“ kaimynystėje, pranešimą.
Generalinis direktorius Mindaugas Plūkas informavo, kad nuo 2016 metų rugpjūčio 3 dienos įmonė „Vespila“ į savo sandėlį pradėjo vežtis degias atliekas iš Vilniaus, jų kiekis kasdien didėja.
Sandėlis nepritaikytas degiosioms medžiagoms laikyti – išdaužyti langai, kiauras stogas, patalpos nesaugomos ir nerakinamos, nėra gaisro gesinimo įrangos. Kyla didžiulis pavojus ir žmonėms, ir aplinkai.
Dėl sklindančio baisaus kvapo bendrovės „Aksa“ darbuotojai skundžiasi nosies, gerklės peršėjimu, dirbti be apsauginių kaukių nebeįmanoma. Bendrovėje atlikus saugos ir sveikatos patikrinimus buvo konstatuotas aukštas pavojaus laipsnis, darbuotojams įsakyta naudotis respiratoriais.
Dėl neteisėtos veiklos ir didelio pavojaus sveikatai buvo informuotos ir Utenos bei Visagino priešgaisrinės, Aplinkos apsaugos tarnybos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Tačiau sujudusių atsakingų tarnybų reikalavimai pateikti paaiškinimus, kokios atliekos čia vežamos, „Vespilos“ savininkų nė kiek nesujaudino.
Net atvykę į įmonės teritoriją Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai tik patrypčiojo prie vartų ir išvyko lyg musę kandę.
„Susitikome su „Vespilos“ komercijos direktoriumi Osvaldu Povilaičiu, bet jis mums nesuteikė informacijos apie saugomas medžiagas ir nepateikė jokių veiklos dokumentų.
Per atidarytus vartus pamatėme neaiškios kilmės supresuotas medžiagas ir jautėme sklindant nemalonų kvapą“, – savo raporte rugpjūčio 9 dieną pažymėjo vyresnysis inspektorius Vidmantas Šalna.
Pelnas – 1,6 mln. eurų?
Kokia nepriklausoma kunigaikštystė, apie kurios veiklą neinformuota nei Visagino merė, nei rajono tarnybos, įsikūrė Visagino savivaldybėje ir kas tie kunigaikščiai?
Kunigaikščiai, pasirodo, Lietuvoje yra šiukšlių tvarkytojai.
„Pagaliau rugpjūčio 12 dieną su visomis tarnybomis – policija, priešgaisrine apsauga, aplinkos apsauga į „Vespilos“ teritoriją pakliuvome ir mes, savivaldybės darbuotojai.
Paaiškėjo, kad nepritaikytose patalpose jau suvežta apie 200 tonų pavojingų atliekų, supresuotų į kokius 300 briketų, kurių nemažai buvo praplyšę, sklinda baisi smarvė.
Tos atliekos, vadinamos kietuoju atgautuoju kuru, yra niekaip nebeperdirbamos šiukšlės, tepalai, pavojingos aplinkai medžiagos. Jos yra itin degios, labai aukšta jų degimo temperatūra.
Užtenka degtuko, ir kiltų didžiulis gaisras. Norint jas vežti ar sandėliuoti, reikia didelio atsargumo priemonių, priešgaisrinės apsaugos tarnybų leidimų.
Lietuvoje vienintelė įmonė, kurioje leidžiama jas deginti, yra Klaipėdoje“, – teigė D.Štraupaitė.
– Iš kur buvo vežamos tos atliekos ir kodėl į Visaginą? – paklausiau Visagino merės.
– Lietuvoje regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi jų tiek daug prikaupę, kad Klaipėdoje nebespėjama jų deginti, o centrai, kitaip tariant, šiukšlynai, neturi kur jų laikyti.
Esama informacijos, kad įmonei, kuri tas šiukšles išsiveža, mokama apie 40 eurų už toną. Kaip parodė dokumentai, įmonė „Vespila“ buvo įsipareigojusi atsivežti net 40 000 tonų. Vadinasi, pelnas galėtų būtų apie 1,6 mln. eurų.
Šiukšles į Visaginą „Vespila“ vežėsi iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro. Jo operatorius, tai yra rūšiuotojas, yra įmonė „Energesman“, kuri ir sudarė sutartį su „Vespila“ į Visaginą atvežti Vilniaus šiukšles, jas laikyti nesaugioje vietoje.
Savivaldybei trūksta teisių
– Ir Visagino savivaldybė nežinojo, kas vyksta jos teritorijoje?
– Ne. Pasirodo, Seimo priimti teisės aktai savivaldybėms nesuteikia tokių teisių.
– Kodėl? Gal už tokių teisės aktų stovi šiukšlių vežėjai, galbūt kam nors ką nors skolinantys ar dovanojantys?
– Žinant atliekų tvarkytojų pelną, galima taip spėlioti.
– Bet jei kils katastrofa – gaisras ar sprogimas?
– Tada lėks merų galvos.
– Kokių veiksmų gali imtis savivaldybė, sužinojusi apie neteisėtai atgabentas, pavojingai laikomas atliekas?
– Mes tuoj pat, rugpjūčio 12 dieną, pranešėme premjerui, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo ministerijoms. Sustabdėme atliekų vežimą. Spėta atvežti tik 400 tonų iš planuotų 40 000 tonų.
Galėjo atsirasti slaptavietė
– Kas išdavė leidimą įmonei „Vespila“ atsivežti atliekas iš Vilniaus?
– Štai dokumentas. Leidimą pasirašė Aplinkos apsaugos agentūros įgaliotas asmuo Rimantas Šerkšnas liepos 28 dieną. Bet leidime nurodyti kodai S-1 ir S-2 reiškia, kad atliekos galėjo būti laikomos tik tris dienas.
Įmonė „Vespila“ neturi leidimo su kodu R-13, o tai leistų atliekas laikyti trejus metus. Po trijų dienų atliekos turėtų būti išvežtos į Klaipėdą. Bet to įmonė galbūt net nesirengė daryti.
Kaip mane informavo buvę „Vespilos“ bendraturčiai, esą jie norėjo Visagine statyti deginimo įmonę, kuriai dar neturi jokio leidimo. Tai kiek laiko čia būtų trūnijusios 40 tūkst. tonų pavojingų atliekų? Metus, dvejus, trejus?
Veikiausiai čia būtų atsiradęs tik naujas slaptas nuolatinis sąvartynas, nes sandėlis didžiulis.
– Kas galėtų paneigti tikimybę, kad Lietuvoje nėra daugybės tokių slaptų sąvartynų, jei nėra kur laikyti ir deginti atliekų?
– Manyčiau, kad taip yra. Tam tinka ir apleistos fermos, ir atokūs sandėliai, jei gyventojai jų neužtinka. Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra didžiulis verslas, tai net savotiška mafija, galimai finansuojanti ir partijas, todėl besijaučianti nebaudžiama.
Lietuvoje tiksi didžiulė bomba atliekų tvarkymo srityje, nes sistemos nėra. Arba ji neveikia, nes tai kažkam naudinga. Atliekų Lietuvoje greitai nebebus kur dėti, visa Lietuva bus užtvindyta šiukšlėmis ir nelegaliais sąvartynais, jei jau dabar nebus imtasi veiksmų.
– Bet pavojingos atliekos iš „Vespilos“ sandėlio neišvežtos iki šiol?
– Ne, mes tik pajėgėme sustabdyti naujų šiukšlių vežimą. Mūsų prašymu Aplinkos ministerija sudarė komisiją, pradėjo tyrimą.
Visagino savivaldybė gavo bendrovės „Vespila“ atsakymą, kad esą atliekų jie negali išvežti, nes negali patekti į savo sandėlį per bendrovės „Aksa“ žemės sklypo teritoriją.
– Įvežti per tą teritoriją galėjo, o išvežti ne? Toks juokingas atsakymas gal tik rodo, kad įmonė turi galingų užtarėjų?
– Galbūt. Turime informacijos, kad į kitą Visagino vietą, netoli atominės elektrinės, duotas leidimas iš Vilniaus atvežti net 75 tūkst. tonų atliekų. Sutartis sudaryta su kita Visagino įmone.
Reikia ir žmogiškumo
– Tad Visaginas tampa Lietuvos pavojingų atliekų sąvartynu, nors savivaldybė pristato kitą miesto viziją – tapti inovatyvios energetikos centru ir modernia sporto sostine?
– Taip, matote, koks paradoksas. Juk turime ir panaudoto branduolinio kuro saugyklą šalia buvusios atominės elektrinės. Visagino gyventojams iššūkių pakanka.
– Kaip manote, kieno didžiausia kaltė, kad Lietuvoje niekaip neįmanoma reguliuoti atliekų tvarkymo verslo, nors apie tą problemą visi lyg ir žino?
– Lietuvoje turi veikti viena atliekų tvarkymo sistema, turi būti priimti konkretūs, griežti teisės aktai.
Pagaliau turėtų suveikti ir žmogiškumo, protingumo veiksniai.
Atliekos privalo būti laikomos taip, kad nekiltų pavojaus žmonėms, aplinkai, nes joms užsidegus būtų katastrofa.
Kalbame apie žalią, švarią, saugią Lietuvą, bet slaptuose atliekų sąvartynuose tiksi uždelsto veikimo bombos. Regioninė politika Lietuvoje neturi reikšti, kad vienas regionas gali kitam slapta permesti savo šiukšles.
– Ir jūs minėjote, ir niekam ne paslaptis, kad atliekų tvarkymo versle sukasi nemaži pinigai. Ar nesulaukėte grasinimų, kai dabar paviešinote nelegalų Visagino sąvartyną ir kažkam sutrukdėte gauti pelno?
– Sulaukiau iškart, kai savivaldybė iškėlė tą klausimą vyriausybiniu lygiu. Ir gąsdinimų, ir grasinimų.
Tuoj pat Visagine prasidėjo atliekų tvarkymo sistemos patikrinimas, ypač tų įmonių, kurių savininkai yra savivaldybės tarybos nariai ir inicijavo mūsų protestą.
Galbūt kaip kerštas, kad prabilome. Mes turime sutartį su Utenos regiono atliekų tvarkymo centru, ten ir išvežame savo atliekas.
Lietuvoje dabar bet kas, kas tik paviešina atliekų tvarkymo verslo nusižengimus, sulaukia atatrankos. Gal šį kartą bus kitaip.
Atliekų vežimu susidomėjo STT
– Jau visas mėnuo, kaip Aplinkos ministerijai pranešta, kad įmonė „Vespila“ Visagine netinkamose patalpose sandėliuoja iš Vilniaus atvežtas atliekas ir tai kelia didžiulį pavojų žmonėms ir aplinkai. Kas padaryta tiriant šį incidentą? – „Lietuvos rytas“ paklausė ministro Kęstučio Trečioko.
– Ministerijos iniciatyva sudaryta komisija ką tik pateikė išvadas. Nustatyta procedūrinių pažeidimų. Pareigūnai ne viską įvertino ir paskubėjo išduoti leidimus bendrovei „Vespila“.
Mes manome, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai. Yra regioniniai atliekų tvarkymo planai, regionai turi tarpusavyje susitarti, negali taip būti, kad Vilniaus regionas atliekų atsikrato Utenos regione. To nebuvo padaryta.
Tyrimas dar nėra baigtas, mes tik ištyrėme, kas įvyko, ir toliau tiriame, kokie pareigūnai tai padarė. Jie bus nubausti, kad ateityje tokių dalykų nebūtų.
– Kaip nubausti? Ir kada tokie pažeidimai nebesikartos?
– Aplinkos apsaugos agentūros vadovui susakiau savo pastabas, jis prižadėjo patikrinti, kaip savo pareigas įvykdė jo pavaldiniai. Pas mus yra laisvas prekių judėjimas, atliekos yra gautasis kietasis kuras, kuris gali judėti, bet turi būti atitinkami planai, dokumentai, saugojimo vietos. O to nebuvo. Dėl to atsiranda vietos daryti pažeidimus.
– Kodėl savivaldybių merai teisės aktais yra įpareigoti nežinoti, kas darosi jų savivaldybių valdose – privačių įmonių sandėliuose? Bet įvykus katastrofai lėktų jų galvos. Atliekų sandėliavimas tampa kažkokia atskira kunigaikštyste valstybėje? Ar jums ne keista?
– Būna įvairiai. Merai kartais žino, bet apsimeta, kad nežino.
– Šiuo, Visagino, atveju merė D.Štraupaitė ne tik kad nežinojo, bet sužinojusi su tarybos nariais bendrovės „Vespila“ bendraturčių net nebuvo įleista į sandėlio teritoriją.
– Aišku, teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kad išduodant leidimus tokioms įmonėms sandėliuoti atliekas merai būtų informuoti.
Čia yra įstatymų spragos, kuriomis naudojasi atliekų tvarkytojai, o kartais – ir menami tvarkytojai. Užsiima tų atliekų vežiojimu, o kartais važinėja tik popieriai ir sukasi didelės pinigų sumos.
– Jau garsiai kalbama, kad atliekų tvarkymas yra vadinamas tam tikros struktūros, įvardijamos net kaip mafija, verslu, kur sukasi milijoninės sumos.
Baudomis ir šiuo atveju gal bus nubausti tik žemesnio rango pareigūnai, bet to verslo rykliai liks šešėlyje.
Ar šis verslas nebūtų specialiųjų tarnybų susidomėjimo objektu?
– Taip, mes esame pavedę tuo užsiimti STT, ir su generaliniu prokuroru ką tik kalbėjausi ta tema. Darbo čia atsiraitojus rankoves yra visiems. Ir STT, ir prokuratūrai.
Viešpatauja savivalė
– Kodėl pavojingomis sveikatai laikomos atliekos taip ilgai laikomos jūsų sandėlyje neturint tam leidimo? – „Lietuvos rytas“ paklausė bendrovės „Vespila“ komercijos direktoriaus Osvaldo Povilaičio.
– Aplinkos apsaugos agentūra mums privalėjo per penkias dienas išduoti leidimą R-13, kuris leidžia atsivežtą panaudotą kurą laikyti trejus metus.
Bet dėl darbuotojų apsileidimo neišduodavo, mes apskųsdavome ir vėl laukdavome penkias dienas. Paskubėjome atsivežti, nes jos kasdien brangsta kaip kiekvienas kuras.
– Ką ketinote su tomis atliekomis daryti?
– Per tą laiką mes rengiamės pastatyti deginimo įmonę, kuri Lietuvoje gyvybiškai reikalinga, nes yra tik vienintelė Klaipėdoje.
Lietuva visai nesilaiko ES direktyvų dėl atliekų tvarkymo, greitai virsime dideliu šiukšlynu, nes mūsų šiukšlės neiškeliaus į kosmosą. O kai tuo norime užsiimti, sulaukiame pasipriešinimo.
– Tačiau jūsų patalpos nebuvo pritaikytos šiukšlėms laikyti, konstatuotas pavojus greta dirbančių žmonių sveikatai.
– Jei vienas žmogus pasiskundė, tai nieko neįrodo, niekas dėl to nemiršta. Patalpos sutvarkytos. Tie briketai gali būti laikomi net lauke.
– Matyt, skubėjote kuo greičiau uždirbti: už vieną toną atliekų Kauno sąvartyne mokama apie 40 eurų, o Vilniaus – net 70 eurų?
– Mūsų tikslas yra užsidirbti iš ilgalaikės deginimo įmonės veiklos. Sudeginant tas atliekas gaunama energija, šiluma, trąšos.
Deginimas yra ekologiškas, 1200 laipsnių temperatūroje, nereikia net kamino. Sukurtume ir darbo vietų. Bet Lietuvoje atliekų tvarkymo versle viešpatauja reketas ir savivalė.
