Už prezidentės veto atmetimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39 , susilaikė 10 Seimo narių.
Seimo pavasario sesijoje patvirtintą naująjį Darbo kodeksą prezidentė vetavo teigdama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises. D.Grybauskaitė pasiūlė 22 DK pataisas. Seimas galėjo arba visoms pataisoms pritarti ir priimti naująjį DK su prezidentės pataisomis, arba atmesti veto. Tai ir buvo padaryta.
Premjeras Algirdas Butkevičius Seimo nariams siūlė išsivaduoti iš baimės ir nebijoti ryžtingų sprendimų: „Kito kelio nėra“. Be lanksčių darbo santykių ir motyvuotos darbo jėgos nieko nepasieksime. Nebe socializmas, mielieji“, – sakė jis.
A.Butkevičius teigė, kad Lietuvoje būtina vystyti konkurencingą aplinką, o veto reikia atmesti dėl greitesnių rezultatų: „Atmetimo metu galime daug greičiau pataisyti kai kuriuos straipsnius, priėmimo viskas užsitęs ir vargu ar šitoje kadencijoje suspėsime“.
Konservatoriai gynė už prezidentės pataisas
Irena Degutienė teigė, kad Seimas atsidūrė keblioje situacijoje: „Kai buvo naujasis DK, kurį parengė mokslininkai ir ministerijų atstovai, ir Vyriausybės variantas buvo pateiktas Seimui, jau tuomet kalbėjome, kad naujasis DK projektas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, nes daug buvo spragų. Todėl girdėjome daug priekaištų ir iš profsąjungų, ir iš darbdavių.“
„Mes gyvename XXI a., esame Europos Sąjungos valstybė, niekur negirdėjau, kad apie darbuotojų ir darbdavių santykius kalbant būtų vartojami tokie epitetai, kaip „vergas“ ir „išnaudotojas“. Nei vieni darbdaviai, nei dirbantieji be darbdavių pridėtinės vertės sukurti negali“, – kalbėjo Seimo narė.
Jos teigimu, Seimas apie kuriamas darbo vietas kalbėti neturėtų – kaip politikai sukurti to jie negali, tik sudaryti palankias darbo sąlygas dirbantiesiems ir darbdaviams.
„Mes pritariame prezidentės veto, nors ne visos pataisos mums yra tinkamos. Iš karto registruotume pataisas ir tuomet svarstytume iš naujo dar per šią mūsų kadenciją, kad veltui nenueitų visas darbas“, – frakcijos nuomonę išdėstė konservatorė.
Kęstutis Masiulis kalbėjo apie tai, kad kadencijos metu Seimas daug darbų neturėjo: „Tačiau DK yra toks įstatymas, kuris iš tikro turėjo būti keičiamas, tobulinamas ir jo pakeitimo tikrai reikia. Noriu pasiūlyti sprendimo būdą, kaip išeiti iš akligatvio, į kurį esame patekę“.
Jis teigė, kad įstatymą keisti reikia ir su tuo sutinka visi, tačiau visi sutinka, kad priimtas DK turi trūkumų ir jį reikia tvarkyti – arba priimti prezidentės veto ir stoti į silpnesniojo pusę ir tuomet daryti pakeitimus, arba stoti į darbdavių pusę ir atmetus veto taip pat daryti pakeitimus, apginančius darbuotojus. „Manau, kad teisingas kelias būtų priimti prezidentės veto“, – sakė K.Masiulis.
„Kalbą pradėsiu džiugia naujiena. Premjeras pagaliau perskaitė DK ir pamatė, kad kažką reikia taisyti. Geriau vėliau nei niekad“, – savo kalbą pradėjo Rimantas Jonas Dagys. Jis vardijo pataisas, kurias vetavo prezidentė ir teigė, kad visiems dalykams seimūnai paprastai pritaria, todėl ir dabar turėtų tai daryti.
„Išmintingiausias dalykas būtų priimti prezidentės vetuotą kodeksą priimti ir tuomet 4,3 ar 5 pataisas, kurių dar trūksta, pateikti“, – savo nuomonę išdėstė jis.
Nuomonės išsiskyrė
Petras Gražulis kalbėjo, kad konservatoriai ir liberalai jau praeitoje kadencijoje matė, kad su DK yra problemų, tačiau nieko nedarė.
„Niekas nesako, kad šitame įstatyme yra spragų ir niekas nesako, kad prezidentės pataisose yra racijos. Aš gal pritarčiau dviem trečdaliams jos pataisų, bet kodėl pasirinktas griovimo kelias? Kodėl diskusijose nuolat dalyvavo prezidentės patarėjos? Lyg buvo bendras sutarimas, o dabar prezidentė vetuoja visą įstatymą“, – kalbėjo P.Gražulis.
Jis siūlo veto atmesti, o kadangi įstatymas įsigalioja tik nuo naujų metų, iki to laiko pakeisti DK: „Būkime racionalūs, atmeskime veto ir ženkime pirmyn, o ne viską griaukim“.
„Vienintelis teisingas sprendimas pritarti veto ir turėti drąsos pirmiausia prieš save, kitus žmones, pripažinti, kad tas mūsų balsavimas prieš tai buvo klaida“, – sakė Mečislovas Zasčiurinskas.
Jo teigimu, 200 darbdavių kreipėsi į vadovus, kad jų veto netenkina, o tai per mažas skaičius: „Per daugybę susitikimų su gyventojais neradau nei vieno dirbančiojo, kuris pasakytų, kad naujasis darbo kodeksas geras. Gal kam ir pavyko surasti, aš nekalbu apie kelis stambiuosius darbdavius.“
Pokyčiai – būtini
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kalbėjo, kad dėl globalių pokyčių pasaulyje atsiranda naujos darbuotojų kategorijos ir valstybė dar ne vieną kartą turės keisti DK. „Aš manyčiau, kad blogiausia, kas gali nutikti, pasilikti prie senojo DK, nes gyvenimas nušuoliavęs į priekį“, – sakė ji.
Ji džiaugėsi sprendimu dėl išmokų fondo, bet pabrėžė, kad naujasis DK be saugumo gyventojams nėra teisingas: “Prezidentė padarė klaidą dėl terminuotų darbo sutarčių, trišalės tarybos, dėl nulinių sutarčių – aš manau, kad visą tai galima pataisyti. Ir niekas neatsitiks ar eisime vienu ar kitu keliu. Bet greitesnis kelias būtų pritarti prezidentės veto ir tuomet teikti pataisas“. B.Vėsaitė siūlė prezidentės veto pritarti.
„Man kartasi visiškai nepatinka tai ,ką daro prezidentė, bet norėčiau, kad atsiribotume nuo asmeniškumų, nes sprendžiame daugybės žmonių reguliavimą“, – kalbėjo A.Sysas.
Jis siūlė gerbti mokslininkų, Seimo narių bei ekspertų darbą, bet pripažino, kad mokslininkų siūlymus Seimo nariai kiek pakeitė: „Džiaugiuosi, kad daugelis žmonių, kurie balsavo už dabartinį priimtą DK prisipažįsta, kad persistengė ir pasidavė lobistams, o dabar abi pusės nepatenkintos. Lankstumas tikrai atsirado, bet ar atsirado daugiau žadėto saugumo?“, – klausė jis.
Reikia objektyvumo
Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad rimtas reformas valdantieji ima daryti kadencijos pabaigoje prieš rinkimus ir teigė, kad prezidentės veto nepritaria.
„Kalbant apie DK, mūsų priimtas birželį kodeksas užfiksuoja lanksčias darbo sąlygas. Mes, liberalai, visuomet pasisakėme už reformas. Prezidentės veto yra rimtų dalykų, bet manome, kad jį reikia atmesti, kad įsigaliotų birželio mėnesį priimtas pažangenis kodeksas“, – sakė jis.
E.Gentvilas pasakojo girdintis gąsdinimus, kad nulinės sutartys bus taikomos visiems: „Ne, gerbiamieji, tai yra tik galimybė, nauja sutarties forma, kuria pirmiausia pasinaudos tie, kurie dabar iš viso nedirba. Būkime sąžiningi ir negąsdinkime arba sąmoningai nemeluokime. Populiaru sakyti „Aš už paprastą žmogų“, bet būkime objektyvūs – būtent tokiems žmonėms naujasis DK sudaro naujas galimybes.“
Kęstutis Daukšys kalbėjo, kad naujasis DK leistų Lietuvoje sukurti daugiau darbo vietų: „Negali būti valstybėje svarbiau kurio nors pareigūno ar Seimo nario asmeninės ambicijos aukščiau Lietuvos. Kai šneka žmonės iš tribūnų, neįdarbinę nė vieno darbuotojo ir pasakojo, kaip viskas turi būti, nesuprantu apie ką iš vis kalbama.“
K.Daukšys Seimo nariams pasiūlė mesti asmenines ambicijas į šoną ir pagalvoti apie žmogų: “Naujas DK, kurį esame priėmę, yra geras. Gal ir yra netikslumų, kitas Seimas galės sutvarkyti, bet jei liksime su prezidentės pataisomis, bijau, kad DK neves mūsų į geresnį aprūpinimą darbo vietomis, o kaip tik į baudžiavą. Jei norite būti kaip tarybiniais laikais, tai ir būkit“.
Gintaras Steponavičius siūlė prisiminti tris dalykus: lankstesnis DK nėra grėsmė dirbantiesiems ir motyvuotiems darbuotojams, Seimo nariai neturi teisės nuspręsti, kiek žmogus turi dirbti, tik pats žmogus, o naujas socialinių išmokų fondas bus tai, kas padės darbdaviams: „Visa tai sudėjus, liberalai balsuos už prezidentės veto atmetimą ir valstybės pažangą“.
