Žemės ūkio sektoriuje bendradarbiavimas dažniausiai suvokiamas kaip kooperacija, kurios iki šiol ūkininkai vengia, mat jiems ji kelia neigiamas asociacijas, susijusias su kolūkių prisiminimais. Vis dėlto, pažvelgus tiek į kooperaciją, tiek į bendradarbiavimą iš kitos perspektyvos, taps aišku, kad esama daug ir įvairių bendradarbiavimo formų, visai neprimenančių sovietinio palikimo.
Sujungę savo jėgas ūkininkai tampa partneriais, kuriuos vienija bendras tikslas – didesnis ūkių našumas ir pelnas. Žemės ūkio ministerija nuolat skatina smulkių ūkių bendradarbiavimą, kadangi tai mažina gamybos kaštus ir suteikia konkurencinį pranašumą.
„Remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius labai svarbu, turime paskatinti juos aktyviau veikti rinkoje, būtent jie prisideda ir išlaiko mūsų kaimą gyvybingu. Užtenka bent 10 proc. padidinti pajamas, kurias gauna maži ūkiai, kad įvyktų ryškus proveržis. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, tokio efekto nepastebėtume. Todėl svarbu auginti smulkiųjų ūkių pajamas, kad jie taptų gyvybingesni, užsiimtų gamyba, tvirtėtų ekonomiškai, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe“, – teigia žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Ūkininkai, norintys gauti paramą pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, privalo teikti paraišką kartu su partneriais. Paraiškas gali teikti: smulkieji ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurų, smulkieji miško valdytojai, kurių miško valda ne didesnė nei 10 ha, labai mažos įmonės, kurios veikia dvejus metus ir ilgiau, fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą.
Visų pareiškėjų projektai bus vertinami balais, minimali privaloma suma – 40. Svarbu nepamiršti, kad kuo mažesni ūkiai dalyvaus projektuose, tuo didesnį balų skaičių pavyks gauti. Ta pati nuostata galioja ir miško valdoms, pavyzdžiui, jeigu miško valdos dydis yra nuo 1 iki 3 ha, vertinant paraišką toks pareiškėjas gaus 15 balų, o jeigu miško valdos dydis yra nuo 3 iki 7 ha, tuomet 10 balų.
Taip pat pareiškėjai, kurie ketina vystyti veiklą, susijusią su gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo sektorių plėtra, gaus net 20 pirmumo balų, šiek tiek mažiau – 10 balų gaus projektai, susiję su aplinkosaugos veikla ir klimato kaita.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad labai svarbu, jog tiek pareiškėjas, tiek jo partneriai neturėtų įsiskolinimų valstybei, tvarkingai vestų buhalterinę apskaitą, tai pat, kad turėtų nuosavos žemės, o visa veikla turėtų būti vykdoma kaimo vietovėje“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė.
Teikiantieji paraišką pagal šią KPP priemonės veiklos sritį gali prašyti paramos įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinius įrenginius, kompiuterinę ir programinę įrangą, naujos N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemones, statyti naujus gamybinius pastatus, rekonstruoti ir remontuoti senus, kurti verslo infrastruktūrą.
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoje priemonėje „Bendradarbiavimas“ yra trys veiklos sritys. Pagal dvi iš jų šiuo metu galima teikti paraiškas, tai – „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Paraiškos abiems veiklos sritims priimamos tuo pačiu metu – nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 17 d. Maksimali paramos suma vienam projektui– 80 000 eurų.
Daugiau informacijos apie KPP teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
