Veislinius žirgus auginantys žmonės nesiblaško po parodas – atsirenka, į kurias – važiuoti, o į kurias – ne. Algirdiškyje rudens pradžioje rengiama veislinių gyvūnų paroda – viena tų, kurios jie nesibaido. Ir kurioje daugiau kalbama apie žirgų grožį, nei apie tai, kam nedavė, o kam per mažai davė valstybė paramos.
Sunkiųjų veislė – mylimiausia
Tona. Tiek sveria peršeronų veislės kumelė. Milžiniška obuolmušė. Žirgininkai vos užmetę akį žino, kad tai – sunkiųjų veislės gyvulys. Apie žirgus nieko nenusimanančiam žmogui tenka tik nusistebėti, kad toks meilus gyvulys gali būti ypatingo dydžio.
„Turime visokių veislių – ir Lietuvos sunkiųjų, ir Belgijos sunkiųjų, ir Prancūzijoje išvestos peršeronų veislės, ir fryzų veislės žirgų.
Tai – gyvuliai, kurie nebijo darbo. Jie gali ir vežimą patraukti, ir kitus darbus nudirbti. Šiuos žirgus ir veisiame. Yra žmonių, kurie būtent darbui jų iš mūsų nusipirko“, – sakė Pakruojo rajone ūkininkaujanti Milda Butvilauskienė.
Sunkieji – dideli, stambūs arkliai, kurių ūkio garduose yra per dvidešimt – tai jos vyro Sauliaus Butvilausko pomėgis. Tuo tarpu duonai šie ūkininkai užsidirba augindami javus, jais apsėdami maždaug 300 hektarų žemės. Pajamų ūkiui suteikia ir pomėgis, pavyzdžiui, užaugintas iki 1,5-2 metų žirgas kainuoja apie 5 tūkst. eurų.
Lietuviškos veislės
Žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai, trakėnai – tai Lietuvoje auginamų žirgų veislės. O pastaruoju metu nacionalinės veislės pripažinimo siekiama ir Lietuvos jojamiesiems žirgams.
Nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES, atsirado ir būtinybė nebemojuoti abejingumo ranka į kitų šalių autorines teises, žirgų veisimo versle – taip pat.
Ypač Vokietijoje yra gausu sportinių veislių žirgų, kurios pasklido po visą pasaulį. Lietuvą taip pat pasiekė Vokietijos veisėjų išvestų veislių žirgai – reproduktoriai, kurie „talkino“ formuojant vieną naujausių veislių – Lietuvos jojamuosius žirgus.
Žemės ūkio ministeriją yra pasiekęs prašymas pripažinti šiuos žirgus nacionaline veisle.
Lietuvos arklių augintojų asociacija, dar 1999-aisiais patvirtinusi žirgų veisimo programą ir vertinimo tvarką, pradėjo formuoti šių žirgų populiaciją. Iš kartos į kartą buvo perduodamos tos grakštuolių gyvulių savybės, kurios ypač svarbios žirgų sporte: konkūruose bei trikovėje.
Vienas šių žirgų veisėjų – marijampolietis Darius Akelis, savo žirgą atsivežė ir į parodą Algirdiškyje.
Kaina? Pinigai prieš žirgą – beverčiai
Dar viena formuojama lietuviška žirgų veislė – Baltijos hanoverių.
Šių grakštuolių veislei Algirdiškyje atstovavo keturmetis Sigito Petraičio eržilas Baironas.
Šis žirgas – konkūrų rungtyje ne vieną „Grand Prix“ laimėjusio garsaus eržilo Bakardžio palikuonis.
Teigiama, kad Bakardį olandams pardavęs šeimininkas ne vieną savaitę rymojo prie stalo, slegiamas sielvarto ir savigraužos galvodamas, ar teisingai pasielgė. Kiek jis gavo už eržilą pinigų? Tai nutylima.
Ristūnai – jie taip pat ypatingi
Lietuvoje veisiami ir ristūnai, be kurių neišsiverčiama nei Sartų lenktynėse žiemą, nei Utenos hipodrome – vasarą.
Viena šių veislių – Amerikos ristūnai. Į parodą dvimetį eržilą Gladiatorių atsivežė garsus vadeliotojas, daugkartinis ristūnų varžybų nugalėtojas Edvardas Vinskus.
Amerikos ristūnai – vieni greičiausių pasaulyje. Savo sportinę karjerą jie pradeda paaugę iki 2 metų. Tad ir eržilas Gladiatorius jau yra matęs hipodromo takų. Jis dalyvavo keturiose varžybose, ir trijose iš jų užėmė pirmąją vietą. Dar vienos parodos svečias – 13 metų rusų ristūnas Grūtas. Jo karjeroje jau būta per 100 startų, iš kurių daugiau nei pusėje jis buvo tarp nugalėtojų.
Teigiama, kad šie žirgai bėga „iš širdies“ – siekia rezultato, atiduodami visas savo jėgas.
Grūtas – Širvintų rajone esančios bendrovės „Žirgynas“ augintinis. Jo trenerė – vadeliotoja Gedvilė Vinslauskaitė.
Būtina skaityti kilmės knygas
Veislinių gyvulių niekas neperka aklomis, žirgų – taip pat. Bent jau neturėtų to daryti.
Žmogus turi savo pasą, taip pat ir veislinio gyvulio pirkėjui būtina pasirūpinti kilmės sertifikatu.
Tai dokumentas kuris suteikia garantiją, kad ūkininkas moka nemenkus pinigus būtent už tokį gyvulį, kokio jam reikia.
Sertifikatas paliudija, kad gyvulio genetika, veislinės vertybės, produktyvumo rezultatai, išvaizda (eksterjeras) atitinka jam keliamus reikalavimus.
Lietuvoje veisiamų ir auginamų arklių kilmės knygomis rūpinasi devynios žirgų augintojų asociacijos.
Yra įregistruota 60 veislynų, kuriuose auginami arabų, Baltijos hanoverių, Lietuvos jojamųjų, Lietuvos sunkiųjų, ristūnų, stambiųjų žemaitukų, trakėnų ir žemaitukų veislių arkliai.
