66 milijardus dolerių – tiek vertinamas dviejų augalininkystės ir chemikalų industrijos bendrovių susijungimas. Jungiasi amerikiečių „Monsanto“ ir Vokietijos įmonė „Bayer“, sukūrusi aspiriną.
Su metiniu bendru pelnu, siekiančiu 26 milijardus dolerių, kompanija taps didžiausiu sėklų bei augalininkystės chemikalų tiekėju. Abi šios kompanijos turi ilgą ir spalvingą istoriją – jos formavo tai, ką žmonės valgo, kokius vaistus naudoja ir kaip užsiima žemdirbyste.
1863 m. du draugai Baerno mieste pradėjo gaminti dažus ir greit tapo vaistų kompanija, kuri visame pasaulyje išgarsėjo po to, kai 1896 m. siūlė heroiną vartoti nuo kosulio, o 1899 m. sukūrė aspiriną. Vėliau kompanija ilgą laiką buvo Vokietijos nacių partnerė.
Šiandien kompanija gamina vaistus bei piktžolių ir vabzdžių naikinimui skirtas priemones. Jos tikslas – dominuoti vaistų ir chemikalų rinką žmonėms, gyvūnams bei augalams.
„Monsanto“ – tada ir dabar
„Monsanto“, sukurta 1901 m., pirmiausia prekiavo maistiniais priedais, bet greitai išsiplėtė į industrinių chemikalų rinką. Kompanija sukūrė nemažai kontraversiškų ir itin pavojingų chemikalų, kurių dauguma dabar yra uždrausti.
„Monsanto“ sukūrė ir „oranžinį agentą“ – chemikalą, kuris naikina augaliją. Jį JAV naudojo Vietnamo kare, kad pakenktų miškuose besislepiantiems sukilėliams bei jiems padedantiems kaimų gyventojams.
Kompanija masinei prekybai pritaikė garsųjį pesticidą „Roundup“, o 1980 m. pradėjo kurti genetiškai modifikuotas kukurūzų ir sojos sėklas.
Ar prigis?
2000 m. Kompanija pradėjo naują savo gyvenimą. Dabar ji save pozicionuoja kaip prekybos tinklą, kuriame ūkininkai vienoje vietoje gali rasti visko, ko reikia – daugiausia sėklų bei įvairių chemikalų.
Paskelbtas „Monsanto“ susijungimas su „Bayer“ būtų didžiausias toks agrokultūros sektoriuje, tačiau dar neaišku, ar jis tikrai įvyks.
Susijungusios kompanijos būtų didžiausiu žaidėju industrijoje, kurioje ir taip liko tik trys megakompanijos. Be to, susitarimui gali pasipriešinti vokiečiai – dauguma jų nėra labai susižavėję genetiškai modifikuotu maistu. Čia net draudžiama genetiškai modifikuotus grūdus auginti maistui.'
„Monsanto“ šioje šalyje yra vertinama tarsi blogų Amerikos korporacijų palikuonis – juk jos pesticidai yra kaltinami Šiaurės Amerikoje pražudžius monarcho drugelius.
Ateities žemdirbystė?
„Monsanto“ dominavimas sėklų, o „Bayer“ – chemikalų augalams rinkose leistų jiems sukurti įmonę, ūkininkams tiekiančią įvairiausius pesticidus bei genetiškai modifikuotas sėklas.
„Monsanto“ taip pat investuoja į naujos kartos žemdirbystę, leidžiančią ūkininkams tiksliai žinoti kada, kokių ir kiek chemikalų reikia jų augalams ar kokias sėklas geriausiai naudoti. Įvairūs prietaisai nuolat tiria dirvožemio, oro, drėgmės bei augalų būklę.
Besijungiančios kompanijos teigia, kad tai – žemdirbystės ateitis, kuri bus būtina, norint išmaitinti sparčiai augančią žemės gyventojų populiaciją.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
