Sakyti, kad 40 metų įmonėje „Grinda“ dirbęs ir nuo 1993 metų jai vadovavęs A.Vilūnas išėjo poilsio savo noru, būtų netikslu, – šiemet balandį jis buvo atšauktas iš pareigų.
Dar iki 2015 metų rinkimų į savivaldybių tarybas dabartinės valdančiosios daugumos buvo deklaruojama, kad bus pakeisti visų savivaldybės valdomų įmonių vadovai. Tai ir buvo nuosekliai daroma.
62 metų A.Vilūnui, kuriam teko dirbti su gera dešimtimi sostinės merų, nusibodo politinės intrigos ir jis numojo ranka.
Tačiau kartėlis ir nerimas dėl sostinės komunalinio ūkio problemų liko.
– Pastarasis su komunaliniu ūkiu susijęs skandalas – šiukšlių krizė. Mechaninio biologinių atliekų apdorojimo (MBA) gamykla atsisakė priimti atliekas, jas teko vežti į sąvartyną, nors tai draudžiama.
Kaip tai vertinate jūs, komunalinio ūkio veteranas?
– „Grinda“ neteikė šiukšlių išvežimo paslaugos, bet nuomonę apie tai turiu. Akivaizdu, kad savivaldybė nesuvaldė padėties ir nenumatė priemonių šiukšlių krizei išvengti.
Beje, kaip ir sprendžiant kitas miesto ūkio problemas. Valdant didmiesčio komunalinį ūkį būtina mąstyti strategiškai ir būti pasirengusiam netikėtumams.
– Ar nepasiilgstate darbo, kuriam paskyrėte gerą savo gyvenimo dalį?
– Kol kas poilsiauju ir gyvenu pagal savo gyvenimiškąją MMM formulę. Tai – mašinos, medžioklė ir moterys.
Anksčiau šioje formulėje buvo ir raidė D, kuri dominavo, tai – darbas.
– Gal viena aistrų, būtent automobiliams, ir pakišo koją jūsų karjerai? Buvo kilęs skandalas paaiškėjus, kad važinėjate per 90 tūkst. eurų kainuojančiu visureigiu „Toyota Land Cruiser“, kurį išperkamosios nuomos būdu įsigijo „Grinda“.
– Neįžvelgiu čia jokio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kažkodėl viešojoje erdvėje skambėjo išgalvoti 90 tūkstančių eurų – tai daugiau nei dvigubai viršija automobilio pardavimo kainą. Viešojo konkurso nugalėtojas pateikė automobilį veiklos nuomai trejiems metams.
Bendra sandorio suma sudarė apie 32 tūkstančius eurų.
Už tai, kad vadovaudamasis tarnybinių automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms tvarka naudojau tą automobilį asmeniniais tikslais, kiekvieną mėnesį mokėjau beveik po 400 eurų.
Jokių rimtesnių pretenzijų dėl šio automobilio iš miesto vadovų nebuvo. Tai buvo vieno žmogaus sukeltas triukšmas.
– Tačiau meras yra viešai pareiškęs, kad žiemą „Grindos“ darbu tvarkant gatves nėra patenkintas. Ir skolų jūsų vadovavimo laiku atsirado. Gal todėl jus ir atleido?
– Nemanau, kad tai buvo labai rimtas teiginys, gatvių būklė buvo tikrai gera.
Žiema nebuvo sunki ir mums, kelininkams, neleido užsidirbti (todėl miestas sutaupė apie 1 milijoną eurų).
Gal tos pastabos buvo labiau dėl bendrų teritorijų, šaligatvių valymo ir jos adresuotos mūsų subrangovams.
Pasibaigus 2016 metų pirmajam ketvirčiui bendrovės veiklos rezultatas buvo teigiamas.
Dėl skolų. 2015 metų nuostoliai nulemti savivaldybės skolų bendrovei už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas.
Tam tikrais momentais ši miesto skola sudarė nuo 50 iki 70 proc. metinės pardavimo apimties.
Kad galėtume mokėti darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaityti su valstybe, tiekėjais, teko parduoti savivaldybės skolas bankams.
Finansiniai nuostoliai sudarė 1,04 milijono eurų. Taigi beveik 5 proc. metinės apyvartos. Įmonės veikla buvo pelninga.
Tiesa, esant tokiam gyventojų pajamų mokesčio (GPM) normatyvui, sostinės valdžiai tikrai nebuvo saldu, – iš čia ir skolos ūkio subjektams, ir nemažai ūkio problemų.
– Vienas R.Šimašiaus rinkimų pažadų buvo vyti lauk politikus iš savivaldybės įmonių. Ar tai pavyko padaryti neskiriant į valdybas politinėms partijoms atstovaujančių narių?
– Jei vadovu neskiriamas politinės partijos narys, dar nereiškia, kad politikai nesukiša į atsakingus postus saviškių, kurie vykdo partijų, interesų grupių užsakymus.
„Grinda“ dabar yra vienos Vilniaus valdančiosios koalicijos partijos rankose.
Iš „Grindos“ atleista ar savo noru išėjo keliolika žmonių, patyrusių specialistų.
Technikos direktorius Vladimiras Grosmanas buvo atleistas jau kitą dieną po mano atleidimo. Tai – žmogus, kuris organizavo kasdienį įmonės padalinių darbą, tokius specialistus Vilniaus mieste galima suskaičiuoti rankos pirštais.
Kad įgytum tokią kvalifikaciją, reikia dirbti metų metus pradėjus nuo žemiausio laiptelio.
– Bet gal buvo sveika atnaujinti savivaldybės įmones, specialistų komandą? Užsistovėjęs vanduo pradeda dvokti, o mero R.Šimašiaus komanda pabrėžia atsinaujinimo šūkį.
– Šūkių neužtenka, reikia darbų. Dabar girdime tik burtažodžius – reorganizuoti, reformuoti, pakeisti, gerinti, tobulinti, diegti inovacijas.
Tai žodžiai, kuriuos vartojant niekas nesikeičia. Naujovės nereiškia griovimo. Man širdį spaudžia matant, kad „Grindos“ kelininkų padalinys apleistas, faktiškai naikinamas.
Dabar kilo šiukšlių skandalas, o žiemą kas bus? Per šiuos metus man susidarė įspūdis, jog iš įmonių vadovų norima, kad jie per dienas sėdėtų prie kompiuterio socialiniuose tinkluose, o visi gamybos procesai vyktų patys savaime – žmonės dirbtų, automobiliai važinėtų, buldozeriai žemę raustų ir pan.
Bet taip nebūna. Būtent „Grindos“ teikiamos gatvių tvarkymo ir valymo paslaugos yra svarbiausias dalykas.
Kelininkų branduolys buvo iš „senosios gvardijos“, jie nutiesė nemažą dalį miesto gatvių.
Kai palikau įmonę, čia dirbo apie 500 žmonių, iš jų 172 buvo išdirbę per 10 metų, 50 – 20 metų ir daugiau.
– „Grinda“ – jūsų kūdikis. Kaip jį auginote?
– Iš tiesų mūsų įmonė buvo įkurta prieš 84 metus, dar lenkų okupacijos metais.
Po Nepriklausomybės atkūrimo miesto komunalinis ūkis buvo išskaidytas, veikė daug smulkių įmonių.
Nuo 2002 metų per 8 metus į vieną pavyko sujungti 6 varganas įmones.
Kvalifikuota specialistų komanda, nauja technika ir naujos technologijos leido pradėti dirbti kokybiškai.
Pagrindinis mūsų pasididžiavimas – 2011 metais pastatyta nauja „Grindos“ gamybinė bazė. Šiuolaikiška, atitinkanti dabartinius poreikius, padariusi įspūdį kolegoms iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių.
Dar prieš dešimt metų šioje vietoje riogsojo didžiulis pelenų sąvartynas. Bazę įkūrėme iš savo uždirbtų lėšų ir pinigų, gautų tvarkant nekilnojamąjį bendrovės turtą.
Direktoriaus kabinetas – su vaizdu į Nerį.
Matyt, kažkas labai įsigeidė tokio vaizdo pro langą.
– Sklido žinios, kad į jūsų vietą buvo numatyta skirti miesto tarybos nario, Liberalų sąjūdžio atstovo Vaido Kukarėno patarėją Loretą Čerbienę, kuri buvo kaltinama apgaudinėjusi gyventojus, kai dirbo daugiabučių administravimo įstaigoje?
– Įvairių kalbų girdėjau, bet nekreipiau dėmesio. Pagaliau direktore ji netapo, bet man tai ir nerūpi.
Jeigu man būtų 40 metų, gal būčiau kiek nuolankesnis.
Turiu omenyje tą atvejį, kai dabartinis meras per feisbuką mane auklėjo, o aš atsikirtau – meras rašinėja niekus.
Dirbau su gera dešimtimi Vilniaus merų. Apie daugelį tik gerus žodžius galiu pasakyti. Atsimenu pirmąjį, kai pradėjau eiti direktoriaus pareigas, merą Vytautą Jasulaitį. Inteligentiškas žmogus buvo.
Alis Vidūnas, vadovavęs sostinei 1995–1997 metais, pradėjo didįjį Vilniaus žygį – vyko atsinaujinimas, plėtra. Dar daugiau judesių vyko, kai Vilniaus meras buvo Rolandas Paksas. Kaip apie merą tik geru žodžiu jį galiu paminėti.
Patiko dirbti su Viliumi Navicku. Jis buvo taupus šeimininkas. Jo nuostata buvo tokia: jei nėra pinigų, tai ir nedarysime to, kas nėra gyvybiškai būtina.
Nelįsti į skolas – tokia buvo jo nuostata.
Gaila, kad Algirdas Čiučelis ir Juozas Imbrasas merais dirbo labai trumpai.
Na, o su Artūru Zuoku tai jau pašėlusiai įdomu dirbti buvo. Vilnius pasikeitė neatpažįstamai. Jis buvo tikras šeimininkas – iki smulkmenų žinojo viską, kas vyko mieste.
R.Šimašiui taip pat linkėčiau pasijusti miesto šeimininku ir savivaldybės valdomų įmonių darbuotojus, vadovus pradėti vertinti pagal jų kompetenciją.
