Grūdai buvo drėgnesni, nei nustatyta norma, ir siekė apie 18 proc., tuo tarpu vidutinė drėgmė turėtų būti 12-13 proc. Sudygimo procentas taip pat buvo didokas, ir kai kada siekė 25 proc.
Prasta buvo ne tik grūdų kokybė, bet ir menkesnis nei tikėtasi derlius. Ūkininkai prikūlė penktadaliu mažiau grūdų nei praėjusiais metais.
Seniai tokius orus bematę Lietuvos ūkininkai ir grūdų supirkėjai ir šiuo metu nerimauja dėl derliaus kokybės. Darbas esant tokioms gamtos sąlygoms reikalauja nemažai pasiruošimo bei greitos ir ūkininkų, ir supirkėjų reakcijos.
Ilgametė patirtis grūdų supirkime ir naujausi įrengimai AB „Kauno Grūdai“ leido operatyviai darbuotis net ir prastomis oro sąlygomis. Lietuvoje pasirodžius šiltoms dienoms ir ūkininkams suskubus pristatyti grūdines kultūras buvo galima reaguoti iš karto: „Jau ne pirmus metus dirbome visą parą, kas labai pasiteisino. Atėjus geriems orams ūkininkai nesnaudė – todėl turėjome ir mes veikti operatyviai.“ – sakė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
Kaip ir praėjusiais metais, ūkininkai grūdines kultūras pristatė ne tik į elevatorius, bet ir į jiems artimiausias grūdų priėmimo aikšteles. Šiais metais ypatingai svarbu buvo džiovyklos ir jų galia, jų dėka pavyko operatyviai džiovinti priimtus grūdus papildomai jų nesandėliuojant aikštelėje, iškart krauti į vagonus ar autotransportą. Viso to dėka produkcija buvo apsaugota nuo papildomo sudrėkimo dėl prastesnių orų.
Net ir prasti orai nereiškia, jog grūdų ūkininkai neveža. Daugiausia šiais metais, kaip ir tikėtasi pagal vyravusius orus, supirkta 4 klasės kviečių. Nors paruošų pradžioje, kaip pastebi T. Barštys, buvo sulauktas nemažas kiekis ir aukščiausios klasės kviečių.
„Vertinant šių metų grūdų derliaus apimtis, darome prielaidą, kad derlius šiais metais apie 20-25 proc. mažesnis. Iš šiais metais superkamų grūdų apie 40 proc. yra su maistinių grūdų parametrais, – teigia „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys, – Pašarinių grūdų kokybė taip pat prastesnė, dalis grūdų supirkimo punktus pasiekė jau sudygę, daugelis grūdų neturi tinkamo saiko svorio. Tai turės įtakos ir pašarų gamybai, kadangi reikės koreguoti pašarų receptūras ir įterpti daugiau kitų žaliavų, kompensuojančių maistinę energetinę vertę. Nors šiais metais pašarinių grūdų kaina ir žemesnė, tačiau maistine prasme jie mažiau vertingi, pašarų gamybai jų reikės daugiau.“
Tačiau, pasak T. Barščio, ne visi šių metų grūdai yra prastos kokybės. Dalis ūkininkų, spėję nukulti laukus dar prieš lietingą laikotarpį, grūdų supirkėjams atgabeno tikrai aukštos kokybės grūdus. Tad Lietuvoje grūdų tolimesnei gamybai pakaks.
Kalbėdamas apie įgyvendintą plėtrą, pašnekovas pažymi, kad šiais metais itin pasiteisino Telšiuose atidarytas elevatorius. 30 tūkst. tonų talpinantis elevatorius užpildytas pilnai, todėl grūdais imta pildyti vadinamąsias „rankoves“. Naujai atidarytoje Kėdainių grūdų priėmimo aikštelėje taip pat viskas vyko sklandžiai:
„Ūkininkai galėjo operatyviai priduoti nukultas grūdines kultūras, laukti jiems netekdavo daugiau valandos labiausiai aktyviu laiku, – džiaugėsi bendrovės generalinis direktorius, – Na, o Telšių elevatorius tapo „gelbėjimosi ratu“ šiam regionui, turime galimybę supirkti įvairių klasių grūdus, todėl ūkininkai dar šiandien čia stovi eilėse. Džiugu, kad nė vieni iš čia neišvažiavo nepridavę savo derliaus“. – pasakojo T. Barštys. Grūdų eksporto situacija kitokia – jei anksčiau iš Lietuvos eksportuotas didesnis maistinių kviečių kiekis (apie 90 proc. viso eksportuojamo kiekio), dabar šis kiekis koreguosis: bus daugiau eksportuojama pašarinių kviečių. Tiek, kiek mažėjo derlius mūsų šalyje, tikėtina, tiek mažės ir eksporto kiekiai.
