Realiosios pajamos, kuriomis disponuoja Rusijos žmonės (pinigai, kurie lieka žmogui sumokėjus visas privalomas įmokas) 2016 rugpjūtį palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu iškart sumažėjo 8,3 proc., matyti iš duomenų, kuriuos surinko Federalinė valstybės statistikos tarnyba („Rosstat“). Tai yra prasčiausias rodiklis per septynerius metus (2009 metų rugpjūčio mėnesį gyventojų pajamų sumažėjimas buvo vertinamas 8,2 proc.).
Tuo pačiu metu realiųjų pajamų mažėjimo tempai ir toliau spartėja (birželį kritimas sudarė 4,8 proc., liepą – 7,3 proc.).
Rusijos gyventojų pajamos nenutrūkstamai mažėja jau 22 mėnesius.
Paskutinį kartą realiosios pajamos augo 2014 metų spalį.
„Gyventojų pajamų staigus mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su besitęsiančia finansine krize šalyje, – mano Nepriklausomo socialinės politikos instituto direktorė Tatjana Maleva. – Ar padėtis artimiausiu metu pagerės, priklauso nuo makroekonominės programos, kuri šiuo metu dar nėra suformuota“, – pridūrė ji.
Tuo pačiu metu vidutinio nominalaus darbo užmokesčio augimo tempai šalyje sulėtėjo nuo 7,8 proc. liepos mėnesį (lyginant su praėjusių metų liepa) iki 5,8 procento rugpjūtį. 2016 metų rugpjūčio mėnesį vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo apie 34 tūkst. rublių, o tai yra 5 proc. mažiau, nei buvo liepos mėnesį.
Vidutinio Rusijos gyventojo pajamos nominalia išraiška 2016 rugpjūčio mėnesį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 1,1 proc. ir buvo maždaug 30,9 tūkst. rublių, sakoma „Rosstat“ pranešime.
„Manau, kad tokią padėtį lėmė keletas veiksnių. Pirma, tebesitęsianti infliacija, kai nominaliosios pajamos nedidėja, ir šioks toks rublio susilpnėjimas. Antra, rudenį nebuvo indeksuojamos pensijų išmokos, dėl ko gerokai sumažėjo Rusijos gyventojų pajamos“, – pažymėjo kompanijos BKS („Brokerkreditservis“ – Rusijos kompanijų grupė, užsiimanti operacijomis fondų ir finansų rinkose, aktyvų valdymu, konsultavimu finansų klausimais. – Red.) vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas.
Rusai priversti išleisti maistui jau daugiau nei pusę savo atlyginimo, o tai rodo, kad skurdas didėja, sako ekspertai. Per ateinančius du tris ketvirčius padėtis nepagerės – tam būtina sumažinti infliaciją.
„Situacija su vartotojiška paklausa išlieka įtempta. Per pirmąjį šių metų pusmetį rublis stiprėjo, bet dabar tokios tendencijos nebėra. Be to, anksčiau pajamos didėdavo keliant algas valstybinio sektoriaus darbuotojams, tačiau per pastaruosius dvejus metus vyriausybė sako, kad mes neturime išteklių net indeksavimui“, – pridūrė V.Tichomirovas.
Realiųjų pajamų mažėjimas reiškia, kad gyventojai ir toliau eina neturtingyn.
Pagal įprastinę skurdo ribos nustatymo metodiką, paimant išeities tašku išlaidų dalį maisto produktams pirkti, kritine yra laikoma 50 procentų dalis, sako Aukštosios ekonomikos mokyklos Taikomosios ekonomikos fakulteto profesorė Natalija Tichonova. Birželį šis rodiklis Rusijoje pasiekė 54 proc. palyginti su 50 proc. gegužę, rodo tyrimų rezultatai, kuriuos gavo kontroliuojančioji bendrovė „Romir“ (didžiausia Rusijos mokslinių tyrimų kontroliuojančioji bendrovė, kuri specializuojasi įvairių rinkų ir visuomenės gyvenimo sferų tyrime. – Red.).
Šių metų liepos pabaigoje Aukštoji ekonomikos mokykla paskelbė Rusijos gyventojų pragyvenimo lygio eilinio tyrimo duomenis. Jie rodo, kad piliečių, kuriems trūksta pinigų drabužiams ar net maisto produktams nusipirkti, dalis yra 41,4 procento. Be to, pagal oficialią Ekonominės plėtros ministerijos prognozę, realiosios Rusijos gyventojų pajamos iki metų pabaigos sumažės dar 2,8 procento.
Ekspertai sako, kad artimiausiu metu laukti teigiamos dinamikos neverta.
„Laipsniškas išėjimas iš šios krizės prasidės po metų–pusantrų. Norint pagerinti padėtį, būtina atkurti aktyvumą, duodant kreditus ir mažinant palūkanų normas, taip pat pritraukti investicijų“, – įsitikinęs V.Tichomirovas.
Parengė Leonas Grybauskas
