Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių
departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Kaučikas teigė
negalintis pažadėti, kad įmonė pasirašys sutartį, tačiau
tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jos nepasirašė tik dėl
techninių dalykų.
„Aš negaliu jums duoti pažado. Aš galiu jus patikinti, kad
kol kas tai yra labai techninė situacija, kai dokumentas yra
analizuojamas, vertinamos visos rizikos. Tad tai yra, sakyčiau,
dienų klausimas, o ne pasirašymo ar nepasirašymo, arba teksto
keitimo ar panašiai. Tad turėkite truputį kantrybės, tiek galiu
pasakyti“, – spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė
N.Kaučikas.
„Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį pasirašė 8
trijų šalių institucijos – „Lietuvos geležinkeliai“ liko
vieninteliai, kol kas nepatvirtinę jos savo parašu.
Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ valdybos
pirmininkė Baiba Rubesa, be to, tikino, kad kiekviena Baltijos šalis
šiek tiek skirtingai interpretuoja sutarties nuostatas ir procesus,
tačiau bet kuriuo atveju tikslas, kad vėžė būtų baigta 2025
metais.
„Manau, kad visi žiūrintys šią spaudos konferenciją,
terminų prasme žino, kad sutartis turėjo būti užbaigta 2015
metais. Tai reiškia, kad turi būti atlikta daug praktinių darbų
(...). Svarbu, kad mes dirbtume bendradarbiaudami, konstruktyviai,
įskaitant „Lietuvos geležinkelius“, užtikrinant, kad pinigai
būtų teisingai išleidžiami“, – teigė B.Rubesa, paklausta, kaip
„Lietuvos geležinkelių“ veiksmai veikia projekto terminus.
Siekiama, kad naująja „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai
važiuotų 240 kilometrų per valandą greičiu, krovininiai – 120 kk.
Tačiau B.Rubesa teigė, kad ne visur pavyks tokį greitį išvystyti
– pavyzdžiui, ties Ryga ir kai kuriose saugomose teritorijose.
Estijos „Rail Baltic Estonia“ valdybos narys Indrekas Oravas
tikino, kad Estijoje tokio greičio nepavyks išvystyti maždaug 20
kilometrų atkarpoje, nes būsimas geležinkelis iš visų pusių
supamas saugomų teritorijų ir jo negalima „ištiesinti“.
Pasak N.Kaučiko, kaip maksimalų greitį pasiekti jau nutiestoje
atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos, bus sprendžiama, remiantis
studija.
„Mūsų bendra įmonė „RB Rail“ atliks studiją, kuri
paaiškins ar įrodys būdus, koks geriausias optimalus scenarijus
būtų įgyvendinti šioje atkarpoje bendrus visam geležinkelio
koridoriui parametrus – 240 kilometrų per valandą greitį“, –
sakė N.Kaučikas.
Jo teigimu, svarbu, jog greitį savo atkarpoje didintų ir
Lenkija. B.Rubesa tikino, kad su lenkais jau kalbama, jog keleivinių
traukinių greitį jie padidintų iki 160 kilometrų, o krovininių –
iki 120 km.
Pasak B.Rubesos, preliminari viso „Rail Baltica“ projekto
vertė siekia apie 5 mlrd. eurų.
Baltijos šalių atstovai rugsėjo pradžioje Briuselyje susitarė
dėl daug ginčų kėlusios „Rail Baltica“ konkursų skelbimo
tvarkos. Pagal susitarimą, pirkimai bus skirstomi į tris
kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai,
konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių
atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai
prižiūrimi pirkimai.
Baltijos šalys, be to, sutarė, kad pridėtinės vertės mokestis
(PVM) turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai. Lietuva dar
kurį laiką priešinosi siūlymui ginčą dėl PVM išspręsti,
įsteigiant „RB Rail“ atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, tačiau
pagaliau su tuo sutiko.
„RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS
rugsėjo pradžioje teigė, kad Lietuva per bendrą įmonę šioje ES
finansinėje perspektyvoje ketina skelbti 85 mln. eurų vertės ruožo
Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų
vertės ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo konkursus.
Estija per bendrą įmonę iki 2020 metų ketina skelbti 44 mln.
eurų vertės linijos projektavimo, Latvija – 22,5 mln. eurų
vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą. Nacionaliniu lygiu Lietuva
skelbtų konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų, Estija – 142
mln. eurų, Latvija – 246,6 mln. eurų.
Projektui, kurio vertė sieks apie 4–5 mlrd. eurų, ES 2014-2020
metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams
Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet
– dar beveik 191 mln. eurų.