Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Kaučikas teigė negalintis pažadėti, kad įmonė pasirašys sutartį, tačiau tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jos nepasirašė tik dėl techninių dalykų.
„Aš negaliu jums duoti pažado. Aš galiu jus patikinti, kad kol kas tai yra labai techninė situacija, kai dokumentas yra analizuojamas, vertinamos visos rizikos. Tad tai yra, sakyčiau, dienų klausimas, o ne pasirašymo ar nepasirašymo, arba teksto keitimo ar panašiai. Tad turėkite truputį kantrybės, tiek galiu pasakyti“, – spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė N.Kaučikas.
„Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį pasirašė 8 trijų šalių institucijos – „Lietuvos geležinkeliai“ liko vieninteliai, kol kas nepatvirtinę jos savo parašu.
Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa, be to, tikino, kad kiekviena Baltijos šalis šiek tiek skirtingai interpretuoja sutarties nuostatas ir procesus, tačiau bet kuriuo atveju tikslas, kad vėžė būtų baigta 2025 metais.
„Manau, kad visi žiūrintys šią spaudos konferenciją, terminų prasme žino, kad sutartis turėjo būti užbaigta 2015 metais. Tai reiškia, kad turi būti atlikta daug praktinių darbų (...). Svarbu, kad mes dirbtume bendradarbiaudami, konstruktyviai, įskaitant „Lietuvos geležinkelius“, užtikrinant, kad pinigai būtų teisingai išleidžiami“, – teigė B.Rubesa, paklausta, kaip „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai veikia projekto terminus.
Siekiama, kad naująja „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai važiuotų 240 kilometrų per valandą greičiu, krovininiai – 120 kk. Tačiau B.Rubesa teigė, kad ne visur pavyks tokį greitį išvystyti – pavyzdžiui, ties Ryga ir kai kuriose saugomose teritorijose.
Estijos „Rail Baltic Estonia“ valdybos narys Indrekas Oravas tikino, kad Estijoje tokio greičio nepavyks išvystyti maždaug 20 kilometrų atkarpoje, nes būsimas geležinkelis iš visų pusių supamas saugomų teritorijų ir jo negalima „ištiesinti“.
Pasak N.Kaučiko, kaip maksimalų greitį pasiekti jau nutiestoje atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos, bus sprendžiama, remiantis studija.
„Mūsų bendra įmonė „RB Rail“ atliks studiją, kuri paaiškins ar įrodys būdus, koks geriausias optimalus scenarijus būtų įgyvendinti šioje atkarpoje bendrus visam geležinkelio koridoriui parametrus – 240 kilometrų per valandą greitį“, – sakė N.Kaučikas.
Jo teigimu, svarbu, jog greitį savo atkarpoje didintų ir Lenkija. B.Rubesa tikino, kad su lenkais jau kalbama, jog keleivinių traukinių greitį jie padidintų iki 160 kilometrų, o krovininių – iki 120 km.
Pasak B.Rubesos, preliminari viso „Rail Baltica“ projekto vertė siekia apie 5 mlrd. eurų.
Baltijos šalių atstovai rugsėjo pradžioje Briuselyje susitarė dėl daug ginčų kėlusios „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos. Pagal susitarimą, pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai prižiūrimi pirkimai.
Baltijos šalys, be to, sutarė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai. Lietuva dar kurį laiką priešinosi siūlymui ginčą dėl PVM išspręsti, įsteigiant „RB Rail“ atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, tačiau pagaliau su tuo sutiko.
„RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS rugsėjo pradžioje teigė, kad Lietuva per bendrą įmonę šioje ES finansinėje perspektyvoje ketina skelbti 85 mln. eurų vertės ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo konkursus.
Estija per bendrą įmonę iki 2020 metų ketina skelbti 44 mln. eurų vertės linijos projektavimo, Latvija – 22,5 mln. eurų vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą. Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbtų konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų, Estija – 142 mln. eurų, Latvija – 246,6 mln. eurų.
Projektui, kurio vertė sieks apie 4–5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.
