Piniginėje nebuvo nei centų, nei eurų, tik kreditinė. Tačiau automobilyje kaip tik riogsojo pora maišų, prikrautų tuščių mineralinio butelių. „Ar tiks?“ – ištiesus vieną jų, apsiblaususios vyriškio akys nušvito.
„Bet tu man padėk. Aš pats negaliu pasiekt tos „mašinos“, – žmogus mostelėjo galva į konteinerį, prigludusį prie V.Grybo gatvėje esančios „Maxima“ sienos. Ir išties, kaip tam luošam, judėjimo negalios, o gal ir priklausomybių išvargintam žmogui įveikti kelis metalinius laiptelius, vedančius į taromato konteinerį? Ir kaip prasibrauti pro ankštokas jo duris?
Tad žmogus rymojo, atsirėmęs į parduotuvės sieną ir žiūrėjo, kaip konteineryje taromatas vieną po kito ryja tuščius butelius.
„Kiek čia?“ – užklausė spausdamas kumštyje gautą išmaldą. „Euras ir šešiasdešimt centų“, – teko padiktuoti skaičius tam žmogui, kurio toliaregės akys – akivaizdu – neįstengė įžiūrėti to, kas atspausdinta čekyje.
Įžvelgė diskriminaciją
Tai – neįgaliųjų diskriminacija. Štai taip nusprendė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi rugpjūtį gautą Klaipėdos savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos skundą.
Neįgaliųjų vargus perpratusi taryba pyktelėjo, kad uostamiestyje ties prekybos centrais „Rimi“, „Akropolis“, „Banginis“, „Iki“, „Norfa“, „Lidl“, „Big“ esantys taromatai yra nepritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Juk dauguma jų, esančių prie prekybos centrų, yra įrengti atskirose patalpose – specialiuose konteineriuose.
Iki įėjimo į konteinerį durų veda keli laipteliai, ant kurių nėra panduso ar kito įrenginio, kuris padėtų neįgaliesiems įveikti aukštį. Be to, ir patys taromatai yra aukšti – jų angą sunku pasiekti žmogui, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.
Teisės aktai – akli
O ką šioje situacijoje byloja teisės aktai? Aplinkos ministerijos teigimu, dar 2001 metais priimtas Statybos reglamentas „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, numato, kad visi neįgaliems žmonėms svarbūs negyvenamieji pastatai privalo būti pritaikyti jų poreikiams.
Tad jei taromatas įrengtas pastato viduje, turi būti užtikrinta, kad prie jo pateks ir neįgalieji. Tuo tarpu specialūs konteineriai, kuriuose įrengti taromatai, nepatenka į minėtą Statybos reglamentą, nes tai – „kilnojamieji daktai“. Anot Aplinkos pritaikymo asociacijos atstovų, rengiant ir įgyvendinant vienkartinių pakuočių supirkimo paslaugų projektą, jo prieinamumo neįgaliesiems klausimai nebuvo derinti su asociacija.
Neįgaliųjų reikalų departamento teigimu, taromatų pritaikymas neįgaliesiems – tai problema, kurios nevalia ignoruoti. Todėl, atsižvelgiant į Visuomeninės aplinkos pritaikymo komisijos rekomendaciją, siūlyta Aplinkos ministerijai, kad ši nustatytų reikalavimus, į kuriuos atsižvelgiant taromatai būtų pritaikyti ir neįgaliesiems.
Tai – precedentas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnarsčiusi teisės aktus, nutarė, kad žmonės, turintys judėjimo negalią, yra diskriminuojami – iš tikrųjų jie negali patekti į daugumą vietų, kur yra surenkamos vienkartinės pakuotės.
Be to, tai nėra tik vien Klaipėdai būdinga situacija. Neįgalieji tinkamų taros supirkimo paslaugų negali gauti visoje Lietuvoje.
„Prekybos centrų administracijos, organizuodamos vienkartinių pakuočių supirkimo paslaugas, neužtikrina Lygių galimybių įstatymo reikalavimų bei nevykdo Konvencijos numatytos pareigos garantuoti paslaugų prieinamumą visuomeniniuose objektuose“, – tokią išvadą padarė situaciją išanalizavusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė.
Žada ilgai nedelsti
“Pagrindinis prekybininkų tikslas yra patenkinti visų be išimties savo pirkėjų poreikius.
Pakuočių užstato sistema taip turi būti patogi naudojimuisi kiekvienam pirkėjui. Todėl kartu su Užstato sistemos administratoriumi spręsime patogaus žmonių su negalia patekimo prie taromatų klausimus.
Manau, kad skubiai įvertinsime prekybos vietas, kur tai yra aktualiausias klausimas, ir operatyviai siūlysime sprendimus“, -- lrytas.lt sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Pasak „Lidl“ atstovės Agnės Gaižauskienės, visose Lietuvoje esančiuose šio prekybos tinklo parduotuvėse taromatai yra įrengti pastatų viduje – vestibiuliuose. „Parduotuvėse apskritai nėra slenksčių, tad neįgaliesiems nesudėtinga į jas patekti bei pasiekti „Žaliąjį tašką“. Yra ir tokių parduotuvių, pavyzdžiui, sostinėje, Karoliniškėse, kur jiems yra skirtas liftas. Tačiau gali būti, kad Klaipėdoje yra kokių nors inžinerinių niuansų, todėl būtinai išsiaiškinsime, ar tai sudaro neįgaliesiems kliūčių“, – sakė A.Gaižauskienė.
Talkina pardavėjai
Gintaras Varnas VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktrius “Žinome apie žmonių su negalia sunkumus naudojantis taromatais, todėl stengiamės juos išspręsti, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų grąžinti pakuotes ir atgauti užstatą.
Siekdami rasti sprendimą dar vasaros pradžioje susitikome su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, prekybininkų atstovais.
Susitarėme, kad parduotuvių darbuotojai suteiks visą pagalbą, kai gyventojams patiems pasinaudoti taromatu sudėtinga – ne tik žmonėms su negalia, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei visiems, kam jos reikia.
Šis susitarimas yra vykdomas. Parduotuvių darbuotojai yra informuoti, žino, kaip pagelbėti žmonėms, norintiems pasinaudoti taromatu.
Jeigu kyla problemų naudojantis taromatu, mes reaguojame ir bandome su konkrečios parduotuvės administracija rasti sprendimą.
Visa taromatų infrastruktūra bei parduotuvės personalo pagalba gyventojams nesiskiria nuo kitų šalių, kur veikia užstato sistema, pavyzdžiui, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ir kitur.“
