Kas yra trumpa tiekimo grandinė ir kuo ji naudinga?
„Trumpa žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – tai riboto skaičiaus smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos bei kokybės valdymo veiklą, siekiant, kad tiekiami produktai greitai pasiektų vartotoją. Pagal KPP „Bendradarbiavimo“ priemonę „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama skiriama smulkiųjų ir vidutinių ūkio subjektų – ūkininkų, juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir perdirbimu, kaimo vietovėse veikiančių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių – bendradarbiavimui. Tokiu būdu siekiant užtikrinti aktyvesnį žemės ūkio produktų paklausos augimą, tinkamą žemės ūkio produktų propagavimą bei gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.
Pasak jos, trumpa grandinė užtikrina, kad pirkėjai iš paties augintojo (gamintojo) gali sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus, o ūkininkai savo užaugintą produkciją galėtų pardavinėti tiesiogiai, be tarpininkų. Trumpa žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė urbanizuotose vietovėse, kur didesnė dalis gyventojų yra vartotojai ir labai maža dalis – gamintojai, gali virsti tradicine trumpąja maisto produktų tiekimo grandine. Keliems ūkiams susibūrus į klasterius, galima nuosaikesnė vartotojų segmentacija ir į jų poreikius nukreipti pardavimai. Kai kuriais atvejais tai gali turėti įtakos vartotojų mitybos įpročių ar pirkimo sprendimų pokyčiams, ugdant nuolatinius, į vietos ūkininkų produkciją orientuotus klientus, kuriems svarbi produkto kilmės šalis ir jo kokybė.
„ES maisto sektorius (ūkininkavimas, maisto apdirbimas, mažmeninė prekyba) apima 14 mln. įmonių ir sukuria 43 mln. darbo vietų – tai vienas užimčiausių sektorių, tačiau dauguma maisto grandinės tarpininkų veikia neefektyviai. Be pirminės grandies – ūkininko – nebūtų sukuriama produkcija, o kartu ir jos konkurencingumas, bet dauguma jų vis dar dirba nepelningai, nes nesukuriamos tinkamos darbo sąlygos, nėra finansinių galimybių verslui plėsti, o tarpininkai kartais pasiima didžiausią uždarbio dalį – dėl to kenčia ir galutinis vartotojas. Norėdami sumažinti kainų svyravimus, sustiprinti savo derybines galias, užtikrinti sektoriaus gyvybingumą ir konkurencingumą, ūkininkai turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir steigti trumpas tiekimo grandines“, – pabrėžia V. Daugalienė.
Paprastas modelis smulkiems ir vidutiniams ūkininkams
Paprasčiausias modelis smulkiems ir vidutiniams ūkininkams – trumpa maisto tiekimo grandinė, kurios modeliai gali būti keli: ūkininkai savo produkcija gali prekiauti tiesiogiai ūkyje, turguje ar savo įkurtoje parduotuvėje; gali turėti partnerį, kuris perdirba produktą ir parduoda parduotuvėje ar per bendruomenę; įsijungti į bendruomeninę verslo sistemą, kai bendruomenė įsipareigoja kas savaitę nupirkti tam tikrą produktų kiekį už tam tikrą kainą, arba, kai vietos augintojai atveža savo produkciją į specialias parduotuves.
Tokia sistema užtikrina maisto produktų kokybę: šviežumą, švarumą, moderniausias apdirbimo technologijas, įgalinančias pasiekti aukščiausią kokybę, be to, produkcija įprastai parduodama vietoje, nepervežant dideliais atstumais. Taip pat ūkininkai gali pasiūlyti pirkėjams specialų maisto produktų paruošimą – išpjaustymą, išdorojimą, surūšiavimą, pakavimą, parodant specifinę produktų vartojimo kultūrą bei būdus, pavyzdžiui, taip tiekiant džiovintus pomidorus, džiovintą mėsą, pieno kokteilius ar desertus, įvairius šokolado ar duonos gaminius.
Kas gali gauti paramą?
Paramos gali kreiptis žemės ūkio ir maisto sektoriuose veikiančių asmenų grupės: ūkininkai, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skiriama maksimali 80 tūkst. eurų paramos suma.
Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal 6 atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Tuo atveju, kai paramos paraiškoms skirtas vienodas atrankos balų skaičius, bet joms finansuoti lėšų nepakanka, turi būti atliekamas papildomas šių paramos paraiškų atrankos vertinimas, sudarant pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.
Tinkamos ir netinkamos projekto išlaidos
Tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos einamosios bendradarbiavimo išlaidos, t. y. susitikimų organizavimas (patalpų nuoma, fizinių asmenų ir juridinių asmenų atstovų kelionės išlaidos Lietuvoje (kuro pirkimo ir (ar) visuomeninio transporto išlaidos), kanceliarinės išlaidos, maitinimas). Taip pat – projekto reikmėms skirta nauja technika, priskiriama prie N1 kategorijos transporto priemonių, skirtų kroviniams vežti ir (ar) prekybai vykdyti ir prekybiniai baldai (stelažai, lentynos, šaldymo vitrinos ir kt.) bei įranga (svarstyklės). Verslo plane numatytai veiklai vykdyti skirtų naujų pastatų ir (ar) statinių statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas (įskaitant statybines medžiagas) negali viršyti 15 proc. tinkamų projekto išlaidų.
Netinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla, taip pat išlaidos motorinėms kelių transporto priemonėms, priklausančioms L kategorijai ar jai prilyginamoms (mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams motociklams, bagiams, kartingams ir pan.), taip pat priklausančioms M kategorijai ir jai priskiriamų kėbulų tipams, N kategorijai priskiriamų kėbulų tipams, G kategorijai ir jai priskiriamų kėbulų tipams, O kategorijai priskiriamoms transporto priemonėms, kurių kodas DD, specialiosios paskirties transporto priemonėms. Taip pat – išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant darbus, prekes ar paslaugas, nesilaikant pirkimo procedūrų, numatytų teisės aktuose, trumpalaikis turtas ir žemės įsigijimo išlaidos.
Svarbu, kad pirkimo ir (ar) importo pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM ataskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į ataskaitą neįtraukė), yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.
Daugiau informacijos apie teikiamą paramą pagal KPP galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
