„Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos. Antra – mokesčius surenkančių valstybės institucijų tolerancija įmonėms skolininkėms išlieka žema. Valstybės institucijos šiuo atveju atlieka higienos funkciją, iš rinkos pašalindamos nemokias įmones. Vertinant platesniu požiūriu, stiprių veikiančių įmonių Lietuvoje daugėja, tad verslui aktualiausia atsirinkti su kuo dirbti, o su kuo būti atsargesniam ir galbūt dirbti tik prašant avansinio apmokėjimo“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Kredito biuro „Creditinfo“ analizės duomenimis, iš 1900 bankrotų 77% atvejų veikla galutinai sustabdyta prieš kelis mėnesius užfiksavus suprastėjusius finansinius rodiklius, atsiradus reikšmingiems vėlavimams sumokėti kredito įmokas, sąskaitas už ryšio, elektros paslaugas, nevykdant finansinių įsipareigojimų verslo partneriams, pradėjus mažėti darbuotojų skaičiui ar atsiradus kitos informacijos apie įmonę.
„Vertinant bankrotų skaičių su tame sektoriuje veikiančių įmonių skaičiumi, labiau išsiskiria tik statybos bei maitinimo paslaugų sektoriai. Tai reiškia, kad šiuose sektoriuose bankrotų ir veikiančių įmonių santykis ir didesnis nei kitose veiklose. Kituose sektoriuose bankrotų ir veikiančių įmonių procentinė dalis būna, kad kurį nors mėnesį kilsteli, tačiau vertinant ilgesnį periodą didesnio nerimo ženklų nerodo“, – teigia R. Maskeliūnienė.
Įmonės reitinguojamos skalėje nuo 1 iki 10, kur didesnė reikšmė rodo aukštesnę prognozuojamą riziką. Nustatant kredito reitingus vertinama įmonės finansinė atskaitomybė, kredito istorija, verslo sąsajos, veiklos sektorius, teismų, turto areštų ir kita informacija. Reitingo modelis sukurtas pasitelkiant ekonometrinį modeliavimą – matematiką ir statistiką apjungiantį mokslą, kuris suteikia galimybę įvertinti atskirų veiksnių įtaką prognozuojamam reiškiniui, šiuo atveju – kredito rizikai.
