Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“, kurio metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė 500 įmonių, 22 verslo asociacijos bei 60 savivaldybių.
Po Neringos mažiausiai kliūčių smulkiam ir vidutiniam verslui mato Kauno ir Vilniaus verslininkai. Daugiausia kliūčių – Rokiškio, Pasvalio ir Kupiškio rajonuose.
„Tikimės, kad šis tyrimas padės atskleisti verslo problemas regionuose bei pateiks rekomendacijas ne tik verslui, bet ir sprenidmus priimančioms institucijoms“, – sakė „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas.
Lengviausia kurortuose
Pirmoje indekso vietoje atsidūrė Neringa. „Gal keista, juk Neringa atskirta net susisiekimo prasme“, – kalbėjo V.Gurskas. Jo teigimu, ši savivaldybė išsiskiria ypatingai aukšta verslo įmonių koncentracija – tūkstančiui gyventojų čia tenka net 59 verslai.
Šis skaičius toliau auga – pastaraisiais metais naujų įmonių Neringoje tik daugėja.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pasakojo, kad nuo seno regionuose verslus vystyti – kur kas lengviau: „Dar nuo senų laikų struktūrinė parama leido sukurti gerą verslo infrastruktūrą, kuri užtikrina didelius vartotojų srautus“.
Jo teigimu, kurortuose įmonėms stegitis lengviau, nes verslininkai žino, kad čia visuomet bus lengva rasti vartotojų. Dėl to skųstis nelinkę nei Birštono, nei Druskininkų verslininkai.
Pasienis merdi
Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Šiaurės Rytų Lietuvos regionas – Kupiškio rajonas (indeksas – 39 proc. Lietuvos vidurkio), Pasvalio rajonas (47 proc.), Rokiškio rajonas (48 proc.)
„Tiek įmonių, tiek verslo organizacijų apklausos parodė, jog Panevėžio apskritis yra vertinama kaip ne itin perspektyvus regionas smulkiam ir vidutiniam verslui, negatyviai įvertintos ir vietos valdžios institucijų pastangos gerinant aplinką verslui. Tai turėjo nemažos įtakos šios apskrities rajonų – ne tik Panevėžio, bet ir Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio – vietai verslo kliūčių žemėlapyje“, – pastebėjo V. Gurskas.
Prasta situacija daugelyje pasienio savivaldybių. „Pasienis merdi, tiek su Latvija, tiek su Lenkija, tiek su Baltarusija“, – teigė D.Arlauskas.
Jo teigimu, būtina skatinti verslo gyvybę pasienio regione išnaudojant ne tik savivaldybės, bet ir kaimynines valstybes. „Kol kas verslui nėra jokios prasmės čia kurtis – kam eiti ten, kur yra plynas laukas, visi ieško jau kažkokios infrastruktūros“, – sakė jis.
Darbdavių konfederacijos vadovas atsiminė pokalbį su Skuodo meru, norėjusiu atgaivinti geležinkelio ruožą per miestą: „Aš sakau kodėl reikia geležinkelio, kad žmonės į Klaipėdą išvažiuotų? Va kai pastatysit gamyklą, tada ir geležinkelį – kad iš Klaipėdos žmonės atvyktų.“
Valdžia ir verslas mato kitaip
Kuriant verslo kliūčių indeksą buvo apklausti ne tik verslininkai, bet ir valdžios institucijos – savivaldybės.
Tyrimas parodė, kad vietos valdžios indėlis į verslo aplinkos patrauklumą yra didžiulis – nuo jo nemaža dalimi priklauso, ar žmonės ryšis išbandyti verslumą, ar, atsižvelgę į didelius barjerus bei blogą kitų patirtį, nutars nerizikuoti“, – sakė „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas.
V.Gurskis sakė, kad nors apklaustieji veikia tuose pačiuose regionuose, dažnai verslas ir valdžia situaciją mato kiek kitaip.
„Tarkime verslo leidimai. Labai daug įmonių kalbėjo apie tai, kad būtina supaprastinti verslo leidimų išdavimo tvarką ir niekas nėra dėl to daroma. Bet to paties paklausus savivaldybių, dauguma sakė, kad situacija su verslo leidimais tikrai pagerėjo“, – pasakojo „Citadele“ banko atstovas.
Daugiau laisvės
D.Arlausko nuomone, regionams reikia daugiau laisvės: „Kad ir pagalvės mokestis. Aš esu vienas iš nedaugelio verslininkų, kuris tą tikrai palaiko – reikia didinti savivadlybių savarankiškumą.“ Pagrindinis dalykas, kuris darbdavių konfederacijos vadovo teigimu galėtų padėti – galimybė savivaldybėms pačioms formuoti savo biudžetus, o ne remtis parama.
„Reikai ne skirti paramą, o motyvuoti savivaldybes užsidirbti. Ir svarbiausia – uždirbtus pinigus palikti savivaldai, kad ji pati galėtų spręsti, kaip panaudoti“, – kalnėjo D.Arlauskas.
Lygiai taip pat reikėtų lengvinti verslo sąlygas – didelę mokestinę naštą, kontrolę bei biurokratiją verslininkai įvardija kaip pagrindines kliūtis. „Aš pats su tuo susikūriau kurdamas mažąją bendriją. Tiek visko sutvarkyti reikėjo, kad jei ne mano patirtis, jau seniai būčiau viską metęs“, – pasakojo D.Arlauskas.
