Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė keletas veiksnių: pagrindinių eksporto rinkos sąstingis, eksporto perorientavimo į alternatyvias rinkas problemos ir mažėjantis verslo konkurencingumas.
Pristatydamas naujausią SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinį, G.Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad pretenduojančios sudaryti valdančiąją koaliciją partijos gali susitarti dėl būsimos mokesčių reformos principų, tačiau ji anksčiausiai galėtų būti įgyvendinta tik 2018 metais.
Atlyginimai turėtų augti
Tapi pat G.Nausėdos nuomone, ateinančius ketverius metus minimali mėnesio alga (MMA) bus keliama lėčiau nei 2012- 2016 metais, nors MMA didinimas partijų programose nėra numatytas kaip prioritetinis veiksmas, o veikiau kaip natūrali ekonomikos reformų pasekmė.
Ekonomistas teigė, kad ateityje MMA turėtų augti adekvačiai vidutinio atlyginimo didėjimui (VDU), apie 6 – 7 proc. per metus.
Kalbant apie VDU, G.Nausėda teigė, kad dosnūs partijų pažadai didinti vidutinį darbo užmokestį dar yra ne garantija būti išrinktam.
„Šie rinkimai, lyginant su ankstesniaisiais metais buvo panašūs, visai kaip ir pernai – kas nustatys didesnius atlyginimus – tas laimės“, – sakė G.Nausėda.
Ekonomistas teigė, kad jei siektume įgyvendinti partijų programose numatytą VDU didėjimą, jis per metus turėtų kilti po 15 proc.
„Atlyginimų varžybose akivaizdžiai pirmavo Lietuvos laisvės sąjunga, tačiau jai tai nepadėjo ir rinkėjų nenustebino. Kitos partijos siūlo ambicingus siūlymus ir kalbant apie VDU, jei mes įgyvendintume visas šias programas, vidutinis darbo procentas per metus turėtų augti po 15 proc.“, – pastebėjo G.Nausėda.
Štai Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) tikino, kad vidutinis bruto darbo užmokestis 2020 metais bus 1450 eurų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) – 1000 eurų, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS- LKD) – 1250 eurų, Darbo partija (DP) – 1100 eurų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 1100 eurų, Tvarka ir teisingumas (TT) – 999 eurų. Šiuo metu VDU yra 772 eurų.
Spartus vidutinis darbo užmokesčio didėjimas, pasak ekonomisto, yra misija įmanoma, tačiau deklaracijų nepakanka, o toks didelis VDU didėjimas gali kaip reikiant smogti verslui.
„Artimiausiu metu VDU kelerius metus sparčiai didės dėl darbo jėgos pasiūlos ir paklausos disbalanso“, – teigė G. Nausėda.
Partijos sukčiauja?
Kalbant apie pensijų didinimą, ekonomistas pastebi, kad tai probleminis klausimas visoms partijoms ir čia net įžvelgia partijų sukčiavimą.
„Pensijų indeksavimas pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius sudarytų sąlygas pensijoms augti panašiai kaip VDU. Tuo tarpu visų partijų programose numatyta didinti senatvės pensiją gerokai lėčiau nei VDU. Pensijos turėtų augti kaip ir darbo užmokestis. Jei VDU auga 50 proc., kaip žada partijų programos, tiek pat turi augti ir pensijos, tačiau partijų programose jos numatytos augti tik 30 proc. Galbūt partijos labai pesimistiškai vertina Lietuvoje dirbančių žmonių skaičiaus pokyčius“, – sakė G.Nausėda.
Ekonomistas numatė ir kokie darbai pirmiausia laukia naujosios valdžios. Kaip svarbiausią dalyką G.Nausėda įvardino ne kažkokį konkretų darbą, o būtinybę priimti greitus sprendimus.
„Pirmiausia, reikia visus sprendimus priimti greitai. O pirmieji darbai jau būtų mažinti emigraciją, užtikrinti socialinio draudimo sistemos tvarumą, žiūrėti sveikatos apsaugos reformą, persiorientuojant nuo kiekybės į kokybę“, – tokius pirmuosius naujosios Vyriausybės žingsnius nurodė G.Nausėda.
Paskutinis mohikanas
G. Nausėda pastebėjo, kad ilgą laiką darbo užmokestis Lietuvoje buvo panašus kaip ir 2008 metais ir tik visai neseniai, 2016 metais, darbo užmokestis perkopė prieškrizinį 2008 metų lygį.
„Tokią skaidrę verta ir nusifotografuoti, nes tai – paskutinis mohikanas. Išties, pagaliau perkopėme tą barjerą ir grįžome į savas vėžes, kaip prieš visą krizę“, – teigė G. Nausėda.
Naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje SEB bankas paskelbė ir šias Lietuvos BVP augimo prognozes: 2016 m. – 2,2 proc., 2017 m. – 2,5 proc., 2018 m. – 3 proc.
Taip pat šiais metais tikimasi vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo 7 proc., 2017 m . ir 2018 m.- po 6 proc. Pagrindinė to priežastis – nuosaikesnis nei ik šiol MMA didinimas.
Anot ekonomisto, visos pirmajame Seimo rinkimų ture laimėjusios partijos pasisako už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą ir kelia idėja sujungti gyventojų pajamų mokestį ir Sodros įmokas.
NT brangs
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu gyvenamojo būsto kainos didmiesčiuose yra 20-25 proc. mažesnės negu 2006-2007 piko metu.
„Tačiau NT kainų didėjimo lūkesčiai yra nuosaikūs ir per ateinančius metus gali kilti iki 5 proc. Kol kas, manau, kad išpūstas yra ne NT burbulas, tačiau jo baubas“ , – teigė G. Nausėda.
Sostinėje stabilų būsto paklausos augimą lemia aktyvių jaunų gyventojų skaičiaus didėjimas. „Būstas dabar yra perkamas gyventi, o ne spekuliaciniais ar nuomos tikslais. Tačiau „NT rinkoje kanos kyla, o būsto paklausa natūraliai auga. Šiemet naujų butų Vilniuje buvo parduodama maždaug penktadaliu daugiau nei 2015 metais, tačiau sumažėjo prestižinės klasės segmentas“, – sakė ekonomistas.
Šiuo metu NT mokesčio griežtinimo perspektyva yra gana miglota.
