Įdomu tai, kad atlyginimą ir kitus mokesčius, susijusius su naujuoju darbuotoju, jam tiesiogiai moka jį išnuomojusi įmonė. Tikriausiai svarstysite, kad čia šuo kažkur pakastas, nes iš ko gi tokios įmonės uždirba.
Pasak darbuotojų nuoma užsiimančios įmonės „Simplika“ vadovės Akvilės Kazlienės, tokia veikla Lietuvoje yra visiškai skaidri, legali ir net įtvirtinta Lietuvos įstatymuose.
Nenuomoja, o laikinai įdarbina
Įmonės, užsiimančios darbuotojų nuoma, pačios ieško įvairiausių profesijų žmonių, sudaro duomenų bazę ir, gavusios užsakymą iš kliento – kitos įmonės, – laikinai pačios juos įdarbina ir siunčia pas klientą atlikti užduoties.
Užduotį įvykdžius vėl atleidžia iki kito laikinojo darbo užsakymo, nebent įmonė klientė darbuotoją įdarbina nuolatiniam darbui.
„Pavyzdžiui, kažkam vienam mėnesiui reikia picų kepėjo. Randame tokį darbuotoją ir jeigu jam tinka darbo sąlygos, su tokiu darbuotoju sudarome darbo sutartį. Reiškia, kad mes tampame tiesioginiu tokio darbuotojo darbdaviu.
Mes mokame ir darbo užmokestį, ir kitus su darbuotoju susijusius mokesčius. O sutvarkius visus dokumentus darbuotojas siunčiamas pas klientą dirbti paskirto darbo“, – sakė įmonės „Biuro“ pardavimų skyriaus vadovė Marija Paulauskaitė.
Tiesa, nors „nuoma“ skamba nelabai gražiai, vis dėlto tai gali būti vienas būdų susirasti pageidaujamą nuolatinį darbą.
A. Kazlienė teigė, kad jie tokio termino, kaip „darbuotojo nuoma“, savo įmonėje nenaudojantys, o savo veiklą vadinantys laikinuoju įdarbinimu.
„Žmogus – ne daiktas, kad jį būtų galima išnuomoti. Mes tokius žmones labiau apibrėžiame kaip laikinuosius darbuotojus“, – iškart pareiškė A. Kazlienė.
Galima rasti ir nuolatinį darbą
Darbuotojus nuomojančios įmonės paprastai dirba dvejomis kryptimis.
Pirmoji kryptis, kai įmonė savo sistemoje turi tam tikrą skaičių specialistų, o pasiskambinęs klientas visada gali paklausti ar įmonė turi tam tikrų specialistų, tarkime, perkraustytojų, sekretorių ar vadybininkų greitam jų įdarbinimui.
„Tada mūsų agentūra jų ieško savo duomenų bazėje ir tie, kuriems darbo pasiūlymas tinka, tiesiog nueina į tą darbo vietą ir atidirba už laikiną projektą“, – pasakojo A. Kazlienė.
Tačiau pasak M. Paulauskaitės, galimas ir toks variantas, kad žmogui daromas projektas labai patiko, o įmonei kaip tik trūksta darbuotojo, todėl žmogus yra įdarbinamas dirbti nuolatos.
„Dažniausiu atveju klientai tikrai pasiūlo tapti pastoviu darbuotoju. O jei klientas sutinka, tada jam pasikeičia tik darbdavys, kitaip tariant tas, kas administruoja atlyginimą ir kitus reikalus“, – teigė M. Paulauskaitė.
Pasak jos, dažnai darbdaviams tiesiog apsimoka kreiptis į darbuotojo nuomos įmones.
„Dažnai jie taip tiesiog išbando naująjį darbuotoją, o jei viskas tinka, jį ir įdarbina. Taip pat tai puiki proga ir patiems darbuotojams suprasti ar jiems patinka konkretus darbas vienoje ar kitoje įmonėje“ , – sakė M. Paulauskaitė.
Uždirba iš darbuotojų suradimo
Lietuvoje tokios darbuotojų įdarbinimo paslaugos veikia apie 12 metų, o užsienyje jos populiarios jau gana seniai.
Kaip teigė M. Paulauskaitė, tokio darbuotojų nuomos verslo paslaptis slypi tame, kad įmonės uždirba iš įmonių klienčių įmokų už reikiamo darbuotojo suradimą ir administracinių reikalų tvarkymą.
„Mums įmonė moka ne tik už žmogaus darbo užmokestį, bet papildomai mokoma ir už pačią paslaugą: mes tą darbuotoją įmonei surandame, sutvarkome visą dokumentaciją, todėl įmonei pačiai nereikia to žmogaus darbinti.
Atlyginimą darbuotojui taip pat mokame mes patys, kaip ir visus mokesčius: socialinį draudimą, įmokas garantiniam fondui, o kur dar atostogų rezervai ir pan. Įmonei nebelieka jokių rūpesčių, todėl už šitą paslaugą klientai mums ir moka“, – teigė M. Paulauskaitė.
Pačiam darbuotojui buvimas duomenų sistemoje nieko nekainuoja ir yra nemokamas.
Laikini darbuotojai – ne pigesni
Pasak M. Paulauskaitės, Lietuvos įmonėms sunkoka suvokti, kad laikina darbo jėga yra ne pigesnė už nuolatinę.
„Mes tikrai labai rūpinamės, kad laikinai atėję dirbti darbuotojai gautų tokį patį atlygį, kaip uždirba dirbantys nuolatos. Tuo labiau, tai yra reglamentuota ir įstatymo, tačiau darbo užmokesčius visada nustato mūsų klientas, t. y. įmonė, kurioje darbuotojas dirba, o ne mes“, – sakė M. Paulauskaitė.
Tiems, kam iš šono toks įdarbinimas gali atrodyti lyg šiuolaikinė vergovė M. Paulauskaitė taip pat turi ką atsakyti.
„Apie kiekvieną įmonę ir kiekvieną individualią situaciją galima išgirsti labai daug visokių dalykų, o ypač, jeigu artėja pilnatis arba dar koks jautresnis periodas. Žmonės mėgsta pasireikšti, tačiau mes į metus du kartus atliekame darbuotojų apklausą ir jų rezultatai mus džiugina“, – teigė M. Paulauskaitė.
Įdarbina ir užsieniečius
Darbuotojų skolinimu užsiimančios įmonės dirba ir su iš užsienio atvykstančiais darbuotojais.
„Kadangi mūsų įmonė dirba ir Latvijoje bei Estijoje, mes įdarbiname ir šių šalių darbuotojus. Tačiau yra tekę administruoti keletą projektų susijusių su kitomis Europos Sąjungos šalimis“, – sakė M. Paulauskaitė.
Specialistė tikino, kad jei Lietuvoje atsirastų darbuotojų poreikis iš trečių pasaulio šalių, įmonė tikrai nepabijotų apsiimti ir tokio darbo.
„Jei atsirastų įmonė, ieškanti, pavyzdžiui, indo virėjo savo restoranui, mes mielai jiems padėtume. Yra kartą tekę ieškoti ir įmonės direktoriaus iš Ukrainos. Mes tokį darbuotoją jiems suradome, sutvarkėme leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, pasirašėme visas reikalinga sutartis ir jis atvyko dirbti į Lietuvą“ , – pasakojo M. Paulauskaitė.
Pasak moters, įmonės „Biuro“ duomenų sistemoje šiuo metu yra apie 24 tūkst. kandidatų, galinčių dirbti įvairius darbus.
