Štai JAV gyventojas per metus vidutiniškai darbe praleidžia 1353 valandas. Šiek tiek mažiau prakaito lieja šveicarai – 1310 valandų. Ši šalis pagal per metus išdirbamas darbo valandas pirmauja Europoje.
Tarp 18 Europos šalių, apie kurias duomenis pateikia institutas savo ataskaitoje (deja, nei Lietuvos, nei kitų Baltijos valstybių tame sąraše nėra), trumpiausiai dirba italai (960 valandų), prancūzai (1007 valandos), belgai (1011 valandų) ir kaimynai lenkai (1038 valandos).
Per metus europiečiai darbe praleidžia vidutiniškai 19 proc. (258 val.) mažiau laiko nei amerikiečiai. Kitaip tariant, Europos gyventojų darbo dienos trukmė yra vidutiniškai viena valanda trumpesnė. Amerikiečiai ne tik ilgiau dirba už europiečius savo darbo vietose, bet ir dažniau už mus nešasi darbo į namus savaitgaliui.
Kodėl amerikiečiai dirba ilgiau?
Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje pagal įstatymą darbo valandos yra trumpesnės. Įtakos tam turi taip pat žemesnis užimtumo lygis Rytų ir Pietų Europos valstybėse. Amerikiečiai išeina į užtarnautą poilsį vėliau dėl to, kad jie gauna ne tokias dideles pensijas, kaip europiečiai. Ten žymiai daugiau žmonių dirba net ir sulaukę 65 metų.
Agentūra „Bloomberg“ teigia, kad amerikiečiams apsimoka ilgiau dirbti. Jie uždirba daugiau už europiečius ir dar moka mažesnius mokesčius.
IZA ataskaitoje pateikti apibendrinti duomenys, surinkti iš ekonominio aktyvumo analize užsiimančių Europos ir JAV institucijų tyrimų medžiagos. Analizuotas žmonių užimtumas laikotarpiu nuo 1983 iki 2011 metų.
Parengė Leonas Grybauskas
