Dažniausiai per daug geležies
Lietuvoje pastaraisiais metais pastatyta arba atnaujinta 10 vandens gerinimo įrenginių, tai leido geriamojo vandens kokybę pagerinti daugelyje regionų. Vien Klaipėdos regione švaresnis vanduo pasieks net 10 gyvenviečių, Raseinių – 4-iose, tinklai atnaujinti ir 8-iose Raseinių miesto gatvėse.
„Esame įpratę, kad vanduo būtų skaidrus, beskonis ir be pašalinio kvapo, o didelis kiekis geležies šias savybes prastina, todėl jos kiekiai normuojami“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.
Anot jo, geriamajame vandenyje geležies gali būti tiek, kiek leidžia normos – 200 miligramų litre, visiškai šis elementas nėra pašalinamas, nes vanduo prarastų gerąsias savo savybes. „Žmogui reikalingi tam tikri mikroelementai, dalį jų gauname su geriamuoju vandeniu“, – sako jis ir priduria, kad nors didesnis geležies kiekis vandenyje sveikatai nekenkia, jį gerti nėra malonu, sudėtingiau pritaikyti ir buityje.
Pirmiausia ėmėsi toksinių rodiklių
Pasak Irenos Getautienės, „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimų laboratorijos vedėjos, Vakarų regiono bėda – fluoridas. „Pirmiausia vandens įrenginiai statyti tam, kad pašalintume toksinius rodiklius, kaip boras, fluoridas. Vėliau bus imtasi ir rudo, daug geležies turinčio vandens, tačiau jis nėra kenksmingas, tik nemalonus gerti. Pagal higienos normas, vandens kokybę gyvenvietėse tikriname kas mėnesį, arba kas antrą mėnesį, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ir vanduo paimamas iš 4-10 skirtingų taškų – darželio, kavinės, parduotuvės, gyvenamojo būsto, mokyklos“, – paaiškino specialistė.
Priekulės gyventoja, trijų vaikų mama Agnė sako, kad iki atnaujinimo labiausiai kliuvo vandens kvapas. „Specifinis kvapas labiausiai erzindavo, kai karštą dieną norėdavome atsigaivinti stikline vandens. Ramiau gerti galėdavome tik jį kiek pavirinę. Tačiau dėl vaikų sveikatos ir šventos ramybės dažnai vis pirkdavau vandenį iš parduotuvės, tad turėjau priverstinių išlaidų“, – prisiminė Agnė.
Pastačius vandens gerinimo įrenginius, filtrus, šie rūpesčiai išsisprendė. Priekulės ir kitose Klaipėdos regiono gyvenvietėse įsikūrusių žmonių namus dabar pasiekia daug geresnės kokybės vanduo. „Kai vis girdime, kad Lietuvoje turime švariausią vandenį, atrodo keista, kad jis dar gali būti kažkam neprieinamas. Džiaugiamės, kad sulaukėme geresnės vandens tiekimo paslaugos,“ – teigė Priekulės gyventoja.
Vandens tiekimo ir nuotekų ūkio tvarkymo problemos sprendžiamos Sanglaudos fondo lėšomis finansuojant net 95 proc. projekto vertės. Projektai visoje Lietuvoje įgyvendinami pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.
Daugiau informacijos: www.am.lt
