Tokių permainų imtasi artėjant žiemos sezonui ir siekiant, kad keltai plaukiotų nenukrypdami nuo tvarkaraščio.
Šįmet keltai į Vokietiją pradėjo plaukioti septynis kartus per savaitę. Septintasis – sekmadienio reisas – buvo įtrauktas po Rusijos ir Lenkijos konflikto, kai Rusijos krovinių vežėjai užplūdo Klaipėdą ir laukdavo keltų po kelias paras.
Išblėsus kaimyninių šalių konfliktui ir sumažėjus Rusijos automobilių paaiškėjo, kad septintasis reisas pasiteisino – juo mielai naudojasi Lietuvos vežėjai.
Visiems klientams – ir keleiviams, ir krovinių vežėjams priimtina tai, kad keltai iš Klaipėdos kasdien išplaukia ir grįžta tuo pačiu metu.
„Kelionė nuo Klaipėdos iki Kylio trunka 19-20 valandų, tad iškrauti ir pakrauti krovinius uoste lieka 4-5 valandos. Keltams plaukiojant kasdien labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ uoste tiems atvejams, kai kelionę gal pailginti prasti žiemos orai. Kadangi CKT yra arčiau uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas čia leis mums sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to, šiame terminale įrengtos mobilios rampos padeda greičiau aptarnauti laivus.
Į Karlshamną plaukiojantiems keltams tai nėra taip aktualu. Kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, todėl lieka pakankamai laiko krovos darbams net ir pavėlavus keltui dėl nepalankių oro sąlygų“, – sakė AB DFDS Seaways agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis.
Planuojama, kad Švedijos maršrutas į CKT sugrįš kitų metų antrą-trečią ketvirtį.
Tuomet visi keltai turėtų švartuotis vienoje vietoje.
Dirbti dviejuose terminaluose neracionalu – tai reikalauja papildomų kaštų ir iš DFDS, ir iš terminalų savininkės krovos bendrovės „Klasco“.
Ir keltų klientams patogiau dirbti vienoje vietoje.
Tačiau tam dar reikia pagerinti terminalo infrastruktūrą, suderinti krovos, krovinių saugojimo, logistikos terminale, registracijos ir kitus procesus – viskas turi vykti greitai ir sklandžiai.
CKT terminalas yra Klaipėdos centre, todėl svarbu, kad miesto gatvėse nenusidriektų eilės įvažiuoti į keltus laukiančių automobilių.
