Automobilis ar gyvybė?
Pasak „Swedbank life insurance se“ Lietuvos filialo generalinio direktorius Mindaugo Jusiaus, aiški tendencija, kad lietuviai labiau myli savo automobilius bei turtą nei patys save.
„Lietuvoje mes mieliau draudžiame savo turtą, automobilius ar namus negu savo gyvybę, kuri suteiks ramstį artimiesiems nelaimės atveju.
Automobilių draudimui lietuviai per metus skiria vidutiniškai 143 eurus, o tai yra beveik du kartus daugiau nei gyvybės draudimui. Įdomu tai, kad likusiame pasaulyje tendencijos yra priešingos. Drausti naują automobilį mes galime, tačiau savo gyvybės draudimui mums gaila 10 eurų per mėnesį „, – sakė M. Jusius.
Vyras teigė, kad lietuviai gali sakyti, kad neturi pinigų gyvybės draudimui, tačiau atlikti tyrimai rodo visai kitokią realybę.
„Mes matome tendenciją, kad absoliuti dauguma santaupų laikoma bankų indėliuose“, – aiškino M. Jusius.
Trūksta išprusimo
Pasak „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, bankuose žmonių laikomi indėliai reiškia, kad lietuviams pinigų užtenka, tiesiog jie tinkamai nemoka jų panaudoti.
„Lietuvoje bankų indėliai sudaro net 76 proc. santaupų. 15,4 proc. santaupų keliauja į pensijų fondus, 6 proc. skiriami gyvybės draudimui ir 2,4 proc. investiciniams fondams.
Tokie skaičiai parodo, kad finansinio išpūsimo lietuviams tikrai trūksta. Štai Švedijoje gyvybės draudimui žmonės skiria net 13 proc. savo santaupų“, – teigė A.Grabinskė.
Kaltas alkoholis?
Kadangi lietuviai taupo nepakankamai, nuo kitų Vakarų Europos šalių Lietuva atsilieka daugiau nei 40 kartų.
„Štai statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą „į rankas“ Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau – 4 kartus.
Kalbant apie perspektyvą, kol kas mes nei Europoje, nei pasaulyje neblizgame. Jei žiūrėtume pagal draudimo įmoką vienam gyventojui Europoje mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją. Nuo D. Britanijos, Nyderlandų mes atsiliekame labai daug.
Štai lietuvis vidutiniškai gyvybės draudimui per mus skiria 81 eurą, o Suomijoje – 3684 eurus“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
A.Bakšinskas sakė, kad tokius skirtingus rezultatus lemia skirtingas žmonių mentalitetas.
„Tai lemia skirtingas mentalitetas, tam tikrų specialistų įtaka, finansų paskirstymas. Mes nemažai pinigų išleidžiame alkoholiui ir kitoms pramogoms ir pamirštam tai, kas yra svarbu, o tarp prioritetinių išlaidų gyvybės draudimas tikrai nefigūruoja“, – sakė A.Bakšinskas.
Paliks tuščiomis kišenėmis?
Demografinė krizė kaip reikiant grasina lietuvių santaupų ateičiai. A. Grabinskė teigė, kad tokia krizė lietuviams atsilieps labai stipriai, tad jau dabar reikėtų pradėti rūpintis savo pensijų kaupimu.
„Turime patys galvoti apie savo ateitį, nes laikui bėgant nebebus kaip išlaikyti pensijinio amžiaus žmonių. Lietuvoje prognozuojamas didelis gyventojų mažėjimas, galima spėti, kad ateityje du dirbantys išlaikys vieną pensininką, tad žmonės savo ateitimi turi rūpinti ir patys“, – perspėjo A. Grabinskė.
Pasak jos, tam kliūčių visiškai nėra, nes anksčiau buvęs menkas nepasitikėjimas draudimo įmonėmis šiandien yra seniai išsklaidytas.
„Nepasitikėjimo draudimais būti neturėtų, juk dabar klientas visą informaciją mato internete. Kiek buvo nuskaičiuota, kiek susikaupė pinigėlių ir pan.“, – patikslino A. Grabinskė.
Ekspertai teigė, kad priartėti prie Vakarų Europos mums padėtų tvarus ekonomikos augimas, subalansuotas reguliavimas ir sisteminis valstybės požiūris bei skatinimas rūpintis savo finansine ateitimi.
