Pasaulio valstybės susitarimą ratifikavo itin greitai.
Ateinančią savaitę jos susitiks dar vienoje Jungtinių Tautų (JT)
klimato kaitos konferencijoje, kuri įvyks Marakeše.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – pirmas toks susitarimas,
įpareigojantis visas pasaulio valstybes, nepriklausomai nuo jų
ekonominės padėties, dėti pastangas siekiant suvaldyti visuotinį
atšilimą.
Tai daryti jos įsipareigoja mažindamos mūsų planetą
šildančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išsiskiria
deginant anglis, naftą ir gamtines dujas, išmetimą.
Pagrindinis susitarimo tikslas – suvaldyti temperatūrą, kad ši
nepakiltų aukščiau nei 2 laipsniais Celsijaus palyginti su
ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų
1,5 laipsnio Celsijaus.
„2016 metų lapkričio 4 dieną žmonija prisimins kaip dieną, kai
pasaulio valstybės užkirto kelią neišvengiamai klimato
katastrofai“, – sakė klimato sritį kuruojanti JT sekretorė
Patricija Espinosa (Patricia Espinosa).
Ji pridūrė, kad nors šis susitarimas – proga švęsti, bet reikia
žiūrėti į ateitį, blaiviai vertinant valstybių laukiančią užduotį.
Reikia pasiryžti vykdyti šią užduotį.
Tai reiškia, kad per artimiausius 15 metų reikės drastiškai
sumažinti išmetamų dujų kiekį, sakė P. Espinosa. Ji kalbėjo praėjus
vos dienai po JT paskelbtos ataskaitos, kurioje teigiama, kad dabar
vyraujančios tendencijos gali baigtis klimato katastrofa.
JT Aplinkosaugos programos ataskaitoje skelbiama, kad iki 2030
metų pasaulyje bus išmetama nuo 54 iki 56 gigatonų anglies
dvideginio. Tai gerokai viršys 42 gigatonų limitą, kuris būtinas
siekiant, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių.
Panašu, kad 2016 metai bus karščiausi kada nors užregistruoti
metai, o anglies dvideginio lygis atmosferoje 2015 metais viršijo
pavojingą ribą.
Penktadienį, minint Paryžiaus klimato kaitos susitarimo
įsigaliojimą, žalia spalva nušvis Paryžiaus Eifelio bokštas, taip
pat vyriausybiniai bei visuomeniniai pastatai Marakeše, Naujajame
Delyje, San Paule ir kituose pasaulio miestuose.
Po ne vienerius metus trukusių sunkių derybų, šio susitarimo
galiausiai pavyko pasiekti praėjusių metų gruodį Prancūzijos
sostinėje.
Kad įsigaliotų, susitarimą turėjo ratifikuoti 55 JT bendrąją
klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) pasirašiusios šalys, kurių
išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudarytų 55 proc.
viso pasaulyje išmetamo šių dujų kiekio. Šis reikalavimas buvo
įvykdytas praėjusį mėnesį. Dabar sutartį yra ratifikavusios 94 iš
197 susitarimo šalių.
Kitą savaitę valstybių derybininkai susitiks Marakeše, kur
turės progą politinius sprendimus įgyvendinti praktiškai.