Pasaulio valstybės susitarimą ratifikavo itin greitai. Ateinančią savaitę jos susitiks dar vienoje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje, kuri įvyks Marakeše.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – pirmas toks susitarimas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties, dėti pastangas siekiant suvaldyti visuotinį atšilimą.
Tai daryti jos įsipareigoja mažindamos mūsų planetą šildančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išsiskiria deginant anglis, naftą ir gamtines dujas, išmetimą.
Pagrindinis susitarimo tikslas – suvaldyti temperatūrą, kad ši nepakiltų aukščiau nei 2 laipsniais Celsijaus palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.
„2016 metų lapkričio 4 dieną žmonija prisimins kaip dieną, kai pasaulio valstybės užkirto kelią neišvengiamai klimato katastrofai“, – sakė klimato sritį kuruojanti JT sekretorė Patricija Espinosa (Patricia Espinosa).
Ji pridūrė, kad nors šis susitarimas – proga švęsti, bet reikia žiūrėti į ateitį, blaiviai vertinant valstybių laukiančią užduotį. Reikia pasiryžti vykdyti šią užduotį.
Tai reiškia, kad per artimiausius 15 metų reikės drastiškai sumažinti išmetamų dujų kiekį, sakė P. Espinosa. Ji kalbėjo praėjus vos dienai po JT paskelbtos ataskaitos, kurioje teigiama, kad dabar vyraujančios tendencijos gali baigtis klimato katastrofa.
JT Aplinkosaugos programos ataskaitoje skelbiama, kad iki 2030 metų pasaulyje bus išmetama nuo 54 iki 56 gigatonų anglies dvideginio. Tai gerokai viršys 42 gigatonų limitą, kuris būtinas siekiant, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių.
Panašu, kad 2016 metai bus karščiausi kada nors užregistruoti metai, o anglies dvideginio lygis atmosferoje 2015 metais viršijo pavojingą ribą.
Penktadienį, minint Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsigaliojimą, žalia spalva nušvis Paryžiaus Eifelio bokštas, taip pat vyriausybiniai bei visuomeniniai pastatai Marakeše, Naujajame Delyje, San Paule ir kituose pasaulio miestuose.
Po ne vienerius metus trukusių sunkių derybų, šio susitarimo galiausiai pavyko pasiekti praėjusių metų gruodį Prancūzijos sostinėje.
Kad įsigaliotų, susitarimą turėjo ratifikuoti 55 JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) pasirašiusios šalys, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudarytų 55 proc. viso pasaulyje išmetamo šių dujų kiekio. Šis reikalavimas buvo įvykdytas praėjusį mėnesį. Dabar sutartį yra ratifikavusios 94 iš 197 susitarimo šalių.
Kitą savaitę valstybių derybininkai susitiks Marakeše, kur turės progą politinius sprendimus įgyvendinti praktiškai.
