Vegetarais žmonės tampa dėl įvairių priežasčių. Vieniems gaila gyvūnų, kiti šitaip ketina laikytis sveiko gyvenimo būdo. Treti palaiko norą sumažinti šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimą.
Tačiau, rašo „BBC Future“, jei visi staiga atsisakytų mėsos, milijonai, o gal netgi milijardai žmonių susidurtų su rimtomis neigiamomis pasekmėmis.
Ir pliusai, ir minusai
„Toks scenarijus turi ir pranašumų, ir trūkumų“, – mano Tarptautinio atogrąžų žemės ūkio centro Kolumbijoje atstovas Andrew Jarvis.
Anot jo, išsivysčiusiose šalyse visuotinis vegetarizmas pagerintų ekologijos padėtį ir gyventojų sveikatą, o besivystančiose – padidintų skurdą.
Jis ir kolegos pamėgino sukurti scenarijų, kas nutiktų, jei visi nustotų valgyti mėsą.
Pirmiausia tyrėjai nagrinėjo poveikį klimatui. Maisto pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro nuo ketvirtadalio iki penktadalio visų šių išmetamų dujų. Ir didžiausia atsakomybė tenka gyvulininkystės sektoriui.
Jie pateikė pavyzdį: JAV keturių asmenų šeima suvalgo tiek mėsos, kad tarša iki jai patenkant ant stalo yra didesnė nei ta, kurią sukelia du šios šeimos naudojami automobiliai. Tiesa, pabrėžė A.Jarvis, kalbėdami apie pasaulinį atšilimą, dažniau kalbame apie automobilius, o ne apie didkepsnius.
Oksfordo mokyklos tyrimų centro analizė parodė, kad jeigu iki 2050 metų žmonija atsisakytų mėsos, maisto pramonės sukeliama tarša sumažėtų 60 proc. O jei žmonės taptų veganais – ir iki 70 proc.
Ganyklos taptų pievomis
Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 5 mlrd. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. 68 proc. jos yra ganyklos. Jei visi taptume vegetarais, mažiausiai 80 proc. ganyklų vėl taptų pirmapradėmis pievomis ir miškais. O tai saugotų ir nuo klimato kaitos, būtų naudinga biologinei įvairovei palaikyti.
Tiesa, tarkim, Škotijoje, kur kalnuotoms vietovėms didelę įtaką padarė žmogus, tiksliau – žmonių laikomos avys, išnykus avims kistų aplinka, o tai galimai sumenkintų biologinę įvairovę.
Tyrėjai mano, kad likusiose 10–20 proc. ganyklų būtų galima auginti grūdines kultūras. Tai kompensuotų maisto produktų stygių.
Be galvijų neišgyventų
Atrodytų, visuotinis vegetarizmas pagerintų pasaulį. Tačiau yra ir rimtų trūkumų, ypač ekonomikos srityje.
Žmonėms, dirbusiems galvininkystės sektoriuje, tektų ieškotis naujo darbo, persikvalifikuoti. Tiesa, manoma, kad jie galėtų imtis žemdirbystės, ekologiškai švarios energijos gamybos iš žemdirbystės žaliavų atliekų, prisidėti prie miškų atkūrimo.
Tačiau tai neišspręstų nedarbo problemos iš esmės – jis augtų, mat pasaulį apimtų atleidimų banga, ypač kaimuose.
„Tai reiškia, kad ekonomikai būtų suduotas rimtas smūgis“, – sakė Kembridžo universitete dirbantis Benas Phalanas. Jis tyrinėja maisto produktų paklausos ir biologinės įvairovės santykį.
Jis pabrėžė, kad žmonės augina apie 3,5 mlrd. naminių gyvūnų, o jų ėdalui pagaminti per metus sunaudojama dešimčių milijardų vištų mėsa.
Be to, B.Phalanas sakė, kad kai kuriuose kraštuose, kur plyti dykumos ir augalininkyste ten neužsiimsi, be galvijų žmonės tiesiog neišgyventų. O kai kurioms tautoms, tarkim, berberams, tektų kraustytis į miestus, o taip jie netektų sako kultūrinio identiteto.
Anot „BBC Future“, nukentėtų ir tie, kuriems mėsa – dalis kultūros, tradicijų. Juk daugelyje tautų priimta dovanoti galvijus per vestuves. Mėsos patiekalai – tai ir kai kurių regionų ar tautų tradicija. Pavojus sveikatai
Tyrėjai pabrėžė ir tai, kad nevienareikšmiškai vertinami vegetarizmo padariniai sveikatai.
Modeliuodami pasaulį be mėsavalgių, jie apskaičiavo, kad pasaulyje mirtingumas sumažėtų 6–10 proc. Toks poveikis būtų ne tik dėl mėsos atsisakymo, bet ir todėl, kad žmonės daugiau valgytų vaisių ir daržovių.
Šitaip būtų sutaupoma ir apie 2–3 proc. pasaulinio BVP. Tačiau kad šis šviesus scenarijus taptų realybe, reikia ne tik atsisakyti mėsos, bet ir žinoti bei turėti kuo ją pakeisti. Gyvulinės kilmės produktai, skaičiuojant vienai kalorijai, maistingesni nei vegetariški. Todėl svarbu parinkti tinkamą mitybą, ypač tiems 2 milijardams žmonių, kurie negauna pakankamai maisto.
„Visuotinis perėjimas prie vegetarizmo galėtų reikšti besivystančių šalių gyventojų katastrofišką sveikatos pablogėjimą“, – sakė Lidso universiteto maisto saugos ekspertas Timas Bentonas.
Tiesa, tiek jis, tiek kiti ekspertai sutaria: valgyti mėsą rečiau ir po mažiau sveika.
Parengė Aida Murauskaitė
