Kaune ir aplink jį stūksantys miškai rudenį stebina ne tik natūraliu grožiu.
Krintantys lapai atvėrė nemažai piktžaizdžių. Viena jų – miškingose vietose atsivėrę šiukšlynai.
Nors šiukšlintojams numatytos nemažos baudos, šįmet Kauno miškų urėdijos miškininkai nenubaudė nė vieno niekdario.
Akį rėžė sena raudona sofa
Automobilių kolonomis į Vainatrakio kapines vykstantys žmonės visai netoliese jų pamiškėje negalėjo nepastebėti iš tolo ryškiai akis traukiančios raudonos ne pirmos jaunystės sofos.
Aptriušęs baldas į šią vietą greičiausiai buvo atgabentas ne lengvuoju, o gerokai didesniu automobiliu.
Už kelių dešimčių metrų nuo sofos pūpsojo šiukšlynas: nudėvėtos padangos, stiklo duženos, plastikiniai buteliai, kitos ilgą laiką neyrančios medžiagos.
„Vidury miško palikta sofa ir kiti šiukšlynai pamiškėje akis bado jau ne pirmą dieną. Ją pastebėjome dar gerokai iki Visų Šventųjų dienos važiuodami tvarkyti kapų. Per Vėlines ji dar stovėjo miške. Tvarkdariai turėtų pasirūpinti, kad jos toje vietoje neliktų“, – tikino prie Vainatrakio kapinių sutikti kauniečiai Petronėlė ir Rimvydas Pakukckai.
Miške paliko plastikines kėdes
Miške visai šalia Karmėlavos kapinių atsiveria ne ką gražesnis paveikslas, verčiantis nekęsti šiukšlintojų – jame mėtosi likimo valiai paliktos penkios tamsiai mėlynos spalvos plastikinės kėdės.
Žvilgsnis sustoja ir ties netoli jų suverstomis padangomis, plastikiniais bei stikliniais buteliais, kitomis buitinėmis, net statybinėmis atliekomis.
„Net sunku įsivaizduoti, kad žmonės nereikalingus daiktus veža į miškus šalia kapinių. Tokias „dovanas“ palikti miškuose yra nusikaltimas.
Kur tokių niekdarių sąžinė?“ – piktinosi į Karmėlavos kapines atvykusi Bronislava Pabedinskienė.
Moteris sakė, jog šiukšlintojai nesidrovi statybinių, buitinių atliekų išmesti ir prie naujųjų Eigulių kapinių.
Randa sunkvežimių priekabų
Karmėlavos girininkijos girininkas Jonas Mačiulis tikino, jog šiukšlintojai įvairiais nereikalingais daiktais atsikrato ne vien prie kapinių. Į pakaunės miškus tempiami cemento maišai ir kitos statybinės atliekos, seni baldai, unitazai, kriauklės, padangos, išardytų transporto priemonių detalės ir net sunkvežimių priekabos.
„Aplink Karmėlavos miškus netrūksta sodininkų bendrijų, kaimų, garažų, kur taisomi ir ardomi automobiliai. Žmonės neturi šiukšlių konteinerių, nereikalingų daiktų į atliekų aikšteles neveža, verčia į miškus. Juos valyti tenka girininkams ir jų pagalbininkams“, – kalbėjo J.Mačiulis.
Kauno miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Mindaugas Petkevičius sakė, kad labiausiai šiukšlinamos tos pakaunės vietos, kur netoliese gyvena sodininkai. Jie į pamiškes ir pakeles tempia ne tik sodo ir daržo atliekas, bet ir buitines atliekas, senus baldus, nenaudojamą buitinę techniką, kitus rakandus.
„Kauniečių paliktus šiukšlynus valo miškininkai. Atsižvelgiant į tai, kokios yra atliekos, jos vežamos į skirtingas vietas. Jeigu randama dideli kiekiai statybinių atliekų, jas išvežti prašome seniūnijų pagalbos“, – kalbėjo M.Petkevičius.
Bausti galima, bet nubaustų – nėra
Baudos už šiukšlinimą priklauso nuo atliekų kiekio ir pobūdžio. Vienas kubinis metras ar mažiau nei vienas kubinis metras nepavojingų atliekų, kuriomis buvo užteršta aplinka, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 57 eurų (pareigūnams – nuo 86 iki 173 eurų).
Už pavojingomis atliekomis užterštą aplinką taikomos baudos nuo 868 iki 1 tūkst. 737 eurų.
Šįmet Kauno miškų urėdijos miškininkai dar nenubaudė nė vieno piliečio, pernai nustatytas vienas šiukšlinimo atvejis ir pritaikyta administracinė nuobauda.
