Pradėjus skelbti JAV prezidento rinkimų rezultatus ir paaiškėjus, kad juo taps D.Trumpas, Azijos finansų rinkos reagavo ūmiai – biržų indeksai krito net iki 6 proc.
Užtat atsidariusiose Europos biržose buvo gerokai ramiau – iš pradžių kritę indeksai vėliau pakilo, tad pokytis buvo toks, kurį galima pavadinti įprastu.
Tai labai priminė sukrėtimus rinkose po šiųmečio referendumo Didžiojoje Britanijoje, kai jos piliečiai nutarė trauktis iš ES.
Tiesa, „Brexit“ atveju ūmi reakcija tęsėsi bent kelias dienas, o po rinkimų JAV, atrodo, pakako keleto valandų, kad sugrįžtų bent santykinė ramybė.
Vis dėlto akivaizdu, kad ir šiaip sunkiai atsigaunančios pasaulio ekonomikos ateitį naujojo JAV vadovo sprendimai smarkiai paveiks, tad Vašingtonas ilgam bus po didinamuoju stiklu.
Aukos. Pirmoji valstybė, kuriai skaudžiai atsiliepė JAV prezidento rinkimų rezultatai, yra Meksika. Nors D.Trumpo grasinimas pasienyje su šia kaimyne sumūryti sieną nelabai realus, vis dėlto planai atsitverti nuo jos didesniais muitais jau netrukus gali būti įgyvendinti.
Meksikos ekonomikai tai būtų skaudus dūris. Todėl jau vakar ryte šios šalies valiuta – pesas – dolerio atžvilgiu nuvertėjo net 14 procentų iki žemiausio lygio nuo 1984-ųjų.
Nukentėti gali ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) nariai.
Pasak SEB banko analitikų, JAV naftos ir anglių pramonė turėtų labai džiaugtis D.Trumpo pergale. Žadamas švelnesnis šių sektorių reguliavimas ir palankesnės sąlygos plėtrai JAV.
Tikėtina, kad tai paskatintų naftos gavybos augimą Amerikoje, užtat pasaulio rinkose juodasis auksas ne tik nebrangtų, bet ir pigtų. Be to, OPEC narėms būtų kur kas sudėtingiau daryti įtaką naftos kainai.
Užutėkis. Kai siaučia audra, reikia ieškoti ramios vietos. Investuotojams toks užutėkis yra auksas, kurio kaina nuolat kyla, kai prasideda politiniai nestabilumai. Taip nutiko ir šįsyk – vakar auksas brango daugiau nei dviem procentais.
Jis brangsta nuo tada, kai pradėjo aiškėti, kad D.Trumpas gali laimėti rinkimus. Antai spalio 12 dieną aukso uncija (31,1 gramo) kainavo 1254, o vakar – beveik 1330 dolerių (atitinkamai 1133 ir 1202 eurus).
„Kylanti aukso kaina – normali reakcija. Beje, tokia priebėga investuotojams gali tapti ir nekilnojamasis turtas“, – „Lietuvos rytui“ sakė banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Doleris. JAV valiutos kurso kreivė nepašoko. Ir vargu ar taip gali nutikti artimiausiu metu.
„Dar neseniai tikimybė, kad Amerikos federalinis bankas jau šiemet kilstelės palūkanų normas, buvo nemaža, tačiau iškart po rinkimų ji sumenko perpus.
Jeigu palūkanų normos nebus pakeistos, tikriausiai doleris toliau čiuoš žemyn. Nors, žinoma, JAV ekonominė padėtis geresnė negu, pavyzdžiui, euro zonos“, – svarstė J.Rojaka.
D.Trumpas žadėjo amerikiečiams mažinti mokesčius, bet investuoti net trilijoną dolerių į infrastruktūrą. Iš kur paimti tiek pinigų? Didinti skolinimosi limitų nelinkę net ir respublikonai.
Vokietijos ekonomistas Danielis Stelteris priminė D.Trumpo žodžius, į kuriuos tikriausiai mažai kas kreipė daugiau dėmesio. Gegužę televizijos CNN eteryje paklaustas, kaip rengiasi mažinti JAV skolą, tuometis kandidatas atrėžė: „Imi ir spausdini pinigus.“
Menka smulkmena, bet tam reikia Amerikos federalinio banko sutikimo. O jai vadovaujanti Janet Yellen nėra mėgstama nei paties D.Trumpo, nei respublikonų.
Neatmestina, kad D.Trumpas gali įsikišti į banko veiklą ir pakeisti J.Yellen sau priimtinesniu asmeniu.
Bet kuriuo atveju vargu ar įmanoma tikėtis, jog JAV dolerio kursas kils, ypač jei bus spausdinama dar daugiau pinigų.
Prekyba. D.Trumpas ne sykį liejo pyktį dėl to, kad Kinija ir kitos šalys atima darbo vietas iš amerikiečių. Tad akivaizdu, kad prekybos ryšiai tarp JAV ir kitų regionų taps gerokai sudėtingesni, nes greičiausiai bus įvesta daugiau apribojimų.
Nors dar metų pradžioje tikėtasi, kad pavyks pasirašyti Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį (TTIP) tarp JAV ir ES, dabar apie tai nebesvaičioja net didžiausi optimistai.
Tiesa, tam trukdo ne tik neigiamas D.Trumpo požiūris: TTIP turi pakankamai priešininkų ir pačioje Europoje, gausybę muitų ir kitokių apribojimų panaikinti galinčią sutartį pasirašyti vengiama ir dėl kai kuriose ES šalyse artėjančių rinkimų.
Lietuva. O kas laukia mūsų šalies ūkio: ar jis kaip nors pajus JAV prezidento rinkimų atgarsius?
„Galime pajusti įtaką ir mes, nes mažos valstybės yra gerokai priklausomos nuo užsienio rinkų. Tie procesai, be abejonės, paveiks Lietuvos ekonomiką neigiamai.
Jeigu JAV prezidentas įgyvendins ketinimus įvesti papildomus importo tarifus Meksikai, Kinijai, tai gali paskatinti prekybos karą Europoje.
Vieną pavyzdį, kas gali nutikti, jau turime – Rusiją“, – agentūrai BNS sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pastaruoju metu į JAV pradėti gabenti įvairūs lietuviški maisto produktai, auga ir kitų prekių eksportas.
„Amerikos rinka lietuviškos kilmės prekių eksporto krepšyje jau užėmė Rusijos vietą, nes eksportas į JAV per devynis šių metų mėnesius augo labiausiai, palyginti su kitais regionais.
Jei būtų pasirašyta TTIP sutartis, Lietuvos ūkis ilgam įjungtų aukštesnę pavarą. Bet neatrodo, kad artimiausiais metais taip nutiks. O pasauliui tampant uždaresniam ir vieniems nuo kitų besiginant įvairiais muitais bei suvaržymais bent jau mūsų eksporto plėtros galimybės bus apribotos“, – teigė DNB analitikė J.Rojaka.
