Krovinius vandeniu arba geležinkeliais gabenančios įmonės vis garsiau kalba apie tai, kaip sutrumpinti užsakymų įvykdymo laiką ir perimti dalį užsakymų iš bendrovių, kurios prekes veža vilkikais.
Lietuviai – ne išimtis. Jie dėlioja panašius planus kaip ir vokiečiai.
Pastebėjo ir Lietuvą
3,5 mln. konteinerių bei 130 mln. tonų krovinių. Tiek jų pernai į laivus bei traukinius perkrovė Vokietijoje prie Reino upės esantis Duisburgo vidaus vandenų uostas.
Jis – vienas iš 40 didžiausių pasaulio uostų, iš kurio per metus išplaukia 20–30 tūkst. konteinerius su prekėmis, anglimis ar plienu išgabenančių laivų.
Anot Duisburgo uosto plėtros vadovo Larso Nennhauso, iš uosto kroviniai vien į Europą gabenami 90 krypčių, bet vokiečiams ne ką mažiau rūpi ir Azija.
Šiuo metu į Duisburgą per savaitę iš Kinijos atvyksta ir į ją atgal išrieda apie porą dešimčių prekinių traukinių. Uostas turi įsteigęs ir savo geležinkelių įmonę, tad prekes sausuma gabena ir pats.
„Ne tik su Kinija, bet ir su Kazachstanu bei Lietuva kalbamės apie bendrą krovinių gabenimo infrastruktūrą. Šiemet būta pirmojo susitikimo su „Lietuvos geležinkeliais“, pavasarį planuojame kitą. Lietuva – atskira rinka, kuri mums yra įdomi“, – kalbėjo L.Nennhausas.
Krovinių tikslas – Kinija
Anot L.Nennhauso, Duisburgo vidaus uostas – tai galutinis taškas žemyne, iki kurio prekės iš Kinijos atgabenamos geležinkeliu. Čia jos perkraunamos į laivus arba išvežiojamos vilkikais.
„Daug darbo tenka įdėti, kad gausėtų iš Kinijos į Europą per mus eksportuojamų prekių užsakymų. Konteinerių krova kasmet paauga maždaug po 10 proc., bet tai nenukrinta iš dangaus.
Tad ir geležinkelio koridorių, vedantį iki Lietuvos, matome kaip papildomą dėlionę, būtiną auginant gabenamų prekių srautą“, – kalbėjo L.Nennhausas.
Jo teigimu, Duisburgo uostą 2008-ųjų krizė aplenkė – konteinerių krova nesumažėjo. Nesumažėjo ji ir per Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
„Konfliktas sumenkino konteinerių krovos skaičių Roterdamo uoste Olandijoje. Mus išgelbėjo vilkikai, kurie su vaisiais iš pietų važiavo ir tebevažiuoja į Europą.
O dabar šias puspriekabėse gabenamas prekes norime perkelti ant bėgių.
Tai būtų paranku užsakovams. Ir ne tik Europoje, bet ir Azijoje.
Pavyzdžiui, traukinys iš Kinijos į Duisburgą važiuoja 12–16 dienų. Tai perpus trumpiau, nei užgaištama krovinius gabenant laivais“, – sakė L.Nennhausas.
Geležinkeliais iš Kinijos daugiausia atgabenama elektronikos įrangos, informacinių technologijų gaminių. Į Kiniją daugiau gabenama maisto produktų, pieno gaminių.
Išlaikė egzaminą
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šįmet išlaikė savitą vokiečių egzaminą – birželį iš Duisburgo į Kiniją riedėjęs traukinys kirto ir Lietuvos teritoriją.
„Rūpinomės juo nuo sienos su Lenkija iki Kinijos.
Traukinio operatorius nustebo, kad perkrovimas nuo vienos vėžės ant kitos Šeštokų terminale užtruko daug trumpiau, nei paprastai užgaištama prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.
Sąstatas, pajudėjęs nuo Šeštokų, Kiniją pasiekė vos per septynias dienas. Gabenant krovinius jūra tam būtų prireikę gero mėnesio“, – pasakojo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Pardavimų ir plėtros skyriaus viršininkas Mindaugas Butnorius.
Tai kol kas vienintelis atvejis, kai iš Vokietijos į Kiniją dundančiam traukiniui prireikė lietuvių pagalbos, nes šiuo maršrutu traukinys buvo nukreiptas iškilus techninių kliūčių Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Turi bendrų interesų
„Su Duisburgo uosto administracija kalbamės apie „Rail Baltica“ projektą, tiksliau, apie galimybes pasinaudoti Kaune atidarytu intermodaliniu terminalu.
Jame kroviniai perkraunami iš vienokių transporto priemonių į kitokias, tai – galutinis vadinamojo 8-ojo Europos geležinkelio koridoriaus taškas.
Tuo metu Duisburgo vidaus uoste esantys terminalai yra šio koridoriaus pradžioje.
Todėl bendras mūsų tikslas – sujungti šiuos taškus puspriekabių vežimo geležinkeliais linija“, – pasakojo M.Butnorius.
Sąlygos tam palankios. Mat ir ekologijos reikalavimai, ir būtinybė mažinti transportavimo sąnaudas skatina logistikos įmones ieškoti būdų, kaip puspriekabes gabenti ne sausumos keliais, bet geležinkeliu.
Anot M.Butnoriaus, Kauno terminalas visiškai pritaikytas tam, kad jame ant geležinkelių platformų būtų galima pakrauti ne tik konteinerius, bet ir puspriekabes. Visa bėda, jog tam, kad kranai galėtų puspriekabes sukelti ant traukinio platformų, turi būti sutvirtintos jų konstrukcijos.
„Mūsų šalies logistikos įmonės jau teiraujasi, ar galėtume teikti puspriekabių perkrovimo paslaugą. Šiuo metu jos vilkikais gabenamos į Klaipėdos uostą, ten kraunamos į keltą, plukdomos į Kylį, jame perkraunamos ant platformų ir geležinkeliu nugabenamos į Duisburgą.
Ir tik tada iš jo sunkvežimiais velkamos į Italiją, Prancūziją. O juk tokį krovinių gabenimo kelią sutrumpinti būtų galima pasinaudojus 8-uoju geležinkelių transporto koridoriumi“, – sakė M.Butnorius.
