Darbdavys prabilo apie pablogėsiančias darbo sąlygas
„Dirbu vienoje saugos tarnyboje, dar prieš įsidarbindamas pasakiau, kad mano mama serga jau ketvirtos stadijos odos vėžio forma ir galėsiu dirbti ne visada. Pats neseniai susirgau ūmine angina, o darbe man pasakė: „Po biuletenio rašyk prašymą“, – apie gautą pasiūlymą iš darbdavio pasakojo į redakciją patarimo kreipęsis D. K.
Pašnekovas teigė, kad tuomet iš darbdavių išgirdo, kad jei šio prašymo vadovybei nerašys, tai „varinėsi po visą miestą, po objektus“. „Ką daryti, jei noriu ir dirbti, ir mama rūpintis?“ – teiravosi pašnekovas.
VDI: „Darbdavys negali versti išeiti savo noru“
Susipažinusi su situacija Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė patikino, kad net ir darbdavio spaudžiamą darbuotoją gina įstatymai.
„Darbuotojo teisė nutraukti neterminuotąją, taip pat ir terminuotąją darbo sutartį iki jos termino pabaigos, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnyje „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu“. Taigi, šis straipsnis numato darbo sutarties nutraukimą darbuotojo, ne darbdavio, iniciatyva, t. y. darbuotojui išreiškus laisvą valią.
Darbdavys negali versti darbuotojo teikti prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, nes tai prieštarautų minėto straipsnio tikslui ir pažeistų darbuotojo teises. Svarbu tai, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis)“, – teigė ji.
Išeitis – darbo ginčų komisija
Anot jos, į VDI dažnai kreipiasi asmenys su paklausimais, kaip elgtis tokiu atveju, kai darbdavys reikalauja nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu.
„Darbuotojas turi teisę nesutikti su darbdavio reikalavimu teikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. Jeigu darbdavys po darbuotojo atsisakymo stengiasi pabloginti darbuotojo padėtį darbovietėje, pvz., nepagrįstai skiria drausmines nuobaudas, vienašališkai keičia darbo sutarties sąlygas, didina darbo sutartyje nustatytą darbo krūvį, sumažina darbo užmokestį ir pan., darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – teigė I.Janukevičienė.
Darbo ginčų komisijoje, DK XIX skyriuje „Individualus darbo ginčas“ nustatyta tvarka, nagrinėjami nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio (darbo ginčai), kilę dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Anot pašnekovės, jeigu, darbuotojo nuomone, darbdavys pažeidžia DK nuostatas ir/ar viršija savo įgaliojimus (pvz., liepia dirbti nesaugiomis darbo sąlygomis, nesuteikia darbo priemonių, laiku neskelbia darbo grafikų ir pan.), jis turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Skundą (prašymą) galima atsiųsti paštu arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių. Į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu, o inspektavimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų fakto vykdomas tik pagal rašytinius skundus (Viešojo administravimo įstatymo IV skirsnis).
Galimybė trumpinti darbo dieną
Ar yra papildomų lengvatų ir garantijų asmenims, slaugantiems šeimos narį? „Tokiems darbuotojams DK nenumato pirmumo teisės pasirinkti darbo laiką (pamainą), tačiau tokių darbuotojų reikalavimu jiems gali būti nustatomas ne visas darbo laikas (DK 146 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t.y. sumažinamas savaitės darbo dienų skaičius arba sutrumpinama darbo diena (pamaina), arba daroma ir viena, ir kita“, – teigė VDI atstovė.
Asmenys, namuose slaugantys ligonį ar neįgalųjį, turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką (DK 169 straipsnio 8 dalis), o budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu (DK 155 straipsnio 4 dalis). Taip pat šeimos nariui slaugyti darbuotojui gali būti suteikiamos ir nemokamos atostogos – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga (DK 184 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
