„Didelis jaunimo nedarbas pirmiausia yra resursų švaistymas. Studijuodami žmonės gauna žinių ir įgyja įgūdžių, bet paskui jų paprasčiausiai nenaudoja“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Kaip ES, tik blogiau
Europos Sąjungoje (ES) vidutinis jaunimo nedarbas siekia 20 proc., tačiau ES priklausančiose šalyse rodikliai skiriasi, pavyzdžiui, Danijoje nedirba vos keli procentai jaunimo, Graikijoje ar Ispanijoje darbo neturi pusė jaunų žmonių.
Skiriasi ir jaunimo nedarbo priežastys.
„Pietuose jaunimas nedirba, nes darbo paprasčiausiai nėra. Šalies ekonomika auga lėtai ir darbuotojai nėra linkę samdyti naujų darbuotojų“, – kalbėjo L.Galdikienė.
Girdint darbdavių skundus Lietuvoje, nepanašu, kad jie nenori samdyti jaunuolių, tačiau Lietuvoje jaunimo nedarbas vis tiek siekia 14,4 proc.
„Šiandien problema slypi ne tame, kad nėra darbo jaunimui. Bėda ta, kad Lietuvos jaunimo turimi įgūdžiai tiesiog nėra reikalingi darbo rinkai. Ūkio sektoriams, kuriuose labiausiai reikia naujų darbuotojų, jų labai trūksta, o kitoms sritims paruošiama per daug darbuotojų“, – sakė ekonomistė.
Nesame tokie šaunuoliai, kaip galvojame
„Nestle Baltics“ personalo vadovė Diana Kundrotienė pasakojo, kad naujų darbuotojų savo bendrovei suranda, tačiau Lietuvoje tai daryti nėra lengva.
„Pateikę darbo pasiūlymų, sulaukiame labai daug kandidatų, taigi kiekybės prasme potencialių darbuotojų tikrai netrūksta“, – pasakojo „Nestle Baltics“ atstovė.
Tačiau pradėjus su kandidatais bendrauti, situacija keičiasi.
“Pradėjus kalbėti supranti, kad žmonių yra daug, bet jų kvalifikacija – ne pati geriausia. Negana to, jaunimas turi labai didelius lūkesčius – iš karto nori didelės algos, aukštos pozicijos“, – sakė D.Kundrotienė.
Tą patį sako ir investuotojai. Galėdamos pasiūlyti didesnes algas, užsienio kompanijos darbuotojų randa, tačiau galvodamos apie ateitį jos nėra tokios drąsios.
„Investuotojai tikrai pastebi kvalifikacijos trūkumą. Su techninėmis žiniomis viskas gerai, bet jaunimui trūksta asmeninių įgūdžių – žmonės nemoka dirbti komandose, nėra pakankamai kūrybingi“, – pasakojo „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertė Erika Tauraitė.
Problemų investuotojams gali kelti ir lietuvių kalbų žinios – nors dauguma jaunų žmonių Lietuvoje šneka angliškai, atėjus kompanijoms iš Vokietijos ar Skandinavijos, to neužtenka.
Bėdos – švietimo sistemoje
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų direktorės Gintarės Aldonytės teigimu, per didelius lūkesčius mūsų jaunimui padeda užauginti tai, kad didžiąją savo jaunystės dalį jie yra atskirti nuo darbo rinkos, nežino kokia ten situacija.
„Apie darbo rinką ir savo ateitį joje šiandien su jaunimu pradedame kalbėti vyresnėse mokyklos klasėse ar iš viso ją baigus. Tai yra per vėlai, kitose šalyse su darbo rinka vaikai pradeda susipažinti dar pradinėse mokyklose“, – pasakojo G.Aldonytė.
Lietuvoje neparuošiama pakankamai specialistų. „Turime per daug socialinių mokslų studentų, į kuriuos investuojame keturis metus, o paskui turime perkvalifikuoti“, sakė E.Tauraitė.
Esant tokiai situacijai, jos nuomone, būtina mąstyti apie darbuotojų perkvalifikavimą, kuris ateityje bus vis svarbesnis. „Švietimo sistema tiesiog negali prisitaikyti prie taip greitai kintančios darbo rinkos“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ atstovė.
10 mėnesių iki svajonių darbo
Tai pabrėžė ir „Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus – IT kompanija nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu.
„IT studijuoja vis daugiau žmonių, tačiau ateityje jų reikės dar daugiau ir daugiau“, – kalbėjo T.Vitkus.
Jo teigimu, trūkti ima ne tik IT specialistų, bet ir paprastų IT darbuotojų, kurie galėtų atlikti elementarias funkcijas.
„Vykstant skaitmenizacijai, reikės vis daugiau tokių žmonių. Išmokti JAVA programavimo užtrunka 10 mėnesių. 10 mėnesių mokslo ir tu turi garantuotą, tikrai paklausų ir gerai apmokamą darbą“, – pasakojo T.Vitkus.
Jo teigimu, tuo galėtų užsiimti bet kokios mokymo institucijos. „Labai daug pinigų skiriame Darbo biržai, bet būtent IT darbuotojų ji perkvalifikuoja labai mažai, nors paklausa čia didžiausia. Tai panašu, kad Darbo birža darbo ieškančius žmones tiesiog perkvalifikuoja iš vienos eilės į kitą“, – mano IT įmonės vadovas.
Lūkesčiai – sparnai ar spąstai?
Ekonomistė L.Galdikienė tikino, kad per dideli lūkesčiai kartais tampa akmeniu po jaunimo kaklu. „Aš suprantu, kad IT sektoriaus darbuotojai turi aukštus lūkesčius – taip yra visame pasaulyje – jie prieš eidami į darbo pokalbį gali leisti sau klausinėti, ar biure bus kavos aparatas bei stalo futbolas“, – sakė ekonomistė.
Bet kai taip pradeda elgtis, tarkime, socialinius mokslus baigę studentai, kurių rinkoje šiuo metu perteklius, jiems gali kilti problemų.
„Tarkime, ekonomistai. Gerų ekonomistų nėra mažai ir jei mano darbdavys nuspręstų mane pakeisti, tikrai rastų naują kandidatą. Tai reiškia, kad šiame sektoriuje reikia pradėti kažkur žemiau – užsiimti praktika, kurį laiką dirbti nemokamai ir tik paskui tikėtis gerų rezultatų“, – pasakojo ji.
T.Vitkus, iš kitos pusės, teigė, kad lūkesčiai ir viltys nėra blogai: „Man kaip tik būtų sunku dirbti su žmogumi, kuris neturi aukštų lūkesčių. Dabartinė karta tokia yra ir darbdaviai tiesiog turi tai išnaudoti, išmokti dirbti su jaunais protais“.
