Didžiausias projektas – mokykla
„Ne, mums pavydėti tikrai nereikia, tai įgyvendinti gali tikrai bet kuri bendruomenė, reikia tik galvoje persukti varžtelius ir nustoti galvoti, kad kažkas kažką tau turi padaryti, o imtis ir daryti pačiam. Na ne visai pačiam, kartu su kaimynais. Mes su visais norinčiais mielai pasidalysime patirtimi“, – sako R. Micka.
Dalintis tikrai yra kuo. Bene aktyviausia Lietuvos ir daugiausiai pasiekusi bendruomenė išsiskiria ne tik nuveiktais darbais, bet ir bendruomeniškumo dvasia, niekas negalvoja kam man to reikia, o kas už tai. Galvoja ką gali duoti bendruomenei. Už tai tikrai grįžta su kaupu.
Balsių bendruomenė bene labiausiai išgarsėjo pirmoji Vilniuje išsireikalavusi, kad jiems būtų pastatyta mokykla. „Iš pradžių tai buvo pagrindinė mokykla, klasių buvo po tris. Po trejų metų tapo progimnazija su keturių klasių srautais. Pastaraisiais metais į mokyklą ateina po aštuonias pirmokų klases. Jeigu artimiausiu metu nebus imtasi pakeitimų, ši mokymo įstaiga gali tapti pradine mokykla su 1000 vaikų – numatoma, kad per artimiausius trejus mokslo metus čia mokytis pradės po 200 pirmokėlių“, – prognozuoja pašnekovas ir užsimena apie būtinybę pastatyti mokyklos priestatą arba atskirą pradinę mokyklą.
R. Micka neslepia, kad jei ne bendruomenės pastangos, suplanuotos mokyklos greičiausiai nė nebūtų buvę, tačiau dėl nuolatinio bendruomenės spaudimo atsirado ir pinigai statybai, ir projektas.
Balsių mokykloje kaip niekur kitur jaučiama bendruomenės įtaka – čia veikia bendruomenės narių vedami būreliai (dalis nemokama), jos patalpose bendruomenė ketina įsteigti bendruomenės biblioteką, į kurią perskaitytas knygas suneš patys gyventojai.
Jungia šventės ir bendra veikla
Mokykla ne vienintelis bendruomenės palaikytas ir iš dalies įgyvendintas projektas. Balsių šventės (o jų tikrai ne viena) rengiamos pačių įrengtame Balsių mitologiniame parke, bendruomenė aktyviai dalyvauja prekybos centro ir rekreacijos zonos planavime, kur įsikurs „žaliausias“ Lietuvoje prekybos centras. Rajone veikia ekologiškas pačių bendruomenės narių išaugintų daržo gėrybių turgelis, kartą per metus organizuojamas blusturgis, kur nariai kitiems parduoda nebereikalingus namų apyvokos reikmenis arba jais keičiasi.
Pasiekimų ir iniciatyvų tikrai daug, tačiau pasak R. Mickos, pagrindinis pasiekimas – pačios bendruomenės sukūrimas. „Džiugu pripažinti, kad žmonės tikrai didžiuojasi, jog gyvena Balsiuose. Manau, pakeitėme gyventojų požiūrį. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip čia elgiamės, kaip gyvename, kaip atrodo mūsų kiemas. Labai džiugu girdėti vaikus sakant, kad bendruomenė, kurioje jie gyvena, yra geriausia. Manau, tai yra didžiausias bendruomenės laimėjimas.“
Pagrindinės bendruomenės veiklos kryptys: projektai ir veiklos, duodančios apčiuopiamą (ir ekonominę) naudą Balsių ir apylinkių gyventojams, gerinančios gyvenamąją aplinką Balsiuose; projektai, puoselėjantys bendruomeniškumą, pilietiškumą, sąmoningumą ir bendravimą, skatinantys Balsių ir aplinkinių rajonų gyventojus tapti bendruomenės nariais; projektai, teikiantys savirealizacijos galimybių bendruomenės nariams.
Kiekvienas bendruomenės tarybos narys atsakingas už konkrečias veiklas, pvz., bendruomenės veiklos viešinimą, sporto renginių organizavimą ir sporto komandų būrimą, socialinius projektus, kultūrinės veiklos, gyventojų aktyvaus ir kūrybiško laisvalaikio organizavimą, ūkio reikalus, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą, senjorų veiklos aktyvinimą, mikrorajono plėtrą ir vystymosi strategiją, verslumo skatinimą ir rėmėjų paiešką ir t. t.
–
Vietos bendruomenės gali pasiekti labai daug, tačiau, liūdna pripažinti, jos yra gana vangios. Jei gyvenamųjų namų kvartaluose dar bando burtis į grupes, dalyvauti Savivaldybei sprendžiant vietos klausimus, daugiabučių gyventojai, kur kaimynas kaimyno nepažįsta, dažniausiai mano, kad kažkas turi padaryti už juos.
Tačiau padėtis, manau, nėra beviltiška, yra pavienių iniciatyvių žmonių, kuriuos nukreipus tinkama linkme veikla įgauna pagreitį. Manau, kad miestai paseks kaimų pavyzdžiu, kur bendruomenės šiuo metu itin aktyvios ir prisideda prie socialinės gerovės kūrimo, net sukuria darbo vietų.
Šilutėje jau bunda pilietiškumo ir bendruomeniškumo dvasia. Pavyzdžiui, kuriasi grupės, kur esant reikalui mamos gali palikti valandai ar dviem savo vaikus, galbūt iš to išsivystys ir verslas.
Manau reikia tik rimtesnio stumtelėjimo. Tikiuosi, kad juo taps mūsų grupės parengta ES lėšomis finansuota vietos bendruomenių vystymo strategija. Pagal ją ateityje ketiname rengti įvairius bendruomenių mokymus, kurie, tikimės, paskatins žmones užsiimti veiklomis, kurios pagyvins ne tik socialinį, bet ir vietos verslo gyvenimą. Mūsų strategija orientuota į vietos turizmą, nes, manome, ši sritis Šilutėje yra pakankamai neišvystyta, nors sąlygos tam labai palankios.
Algis Bekeris, Šilutės miesto vietos veiklos grupės „Pamario kraštas“ vadovas
–
Naujos galimybės miestų bendruomenėms
Ypatingas dėmesys 2014 – 2020 metų laikotarpiu skiriamas bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP). Tai veiklos, skirtos mažinti socialinę atskirtį, skatinti užimtumą ir verslumą. Tokių veiklų strategijas rengs ir jų įgyvendinimui galės gauti finansavimą tie, kas geriausiai žino savo gyvenamosios vietos problemas: į vietos veiklos grupes susibūrę gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vietos valdžios atstovai. Numatoma, kad BIVP principais įgyvendinamiems projektams bus skirta apie 15 mln. EUR Europos socialinio fondo lėšų.
Daugiau informacijos apie galimybes pasinaudoti BIVP lėšomis: www.miestobendruomene.lt; www.vrm.lt; www.esinvesticijos.lt;
Rubrika parengta bendradarbiaujant su LR Vidaus reikalų ministerija
