Aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija pabrėžė, kad Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Italijos, Kipro, Lietuvos, Slovėnijos ir Suomijos 2017 metų biudžeto projektai „kelia reikalavimų nevykdymo riziką“, dėl ko šalims gali būti skirtos baudos ar įšaldytas ES finansavimas.
Komisija pabrėžė, kad Ispanijos ir Portugalijos biudžetai vis dar yra problematiški, nors vos prieš metus šalims grėsė tapti pirmosiomis ES narėmis, sulaukusioms oficialių sankcijų dėl per didelių biudžeto išlaidų. Tačiau vėliau Komisija suteikė abiem šalims daugiau laiko pasitaisyti.
ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovicis) pamėgino sušvelninti neigiamą nuomonę apie Italiją ir pareiškė, kad didžioji dalis perviršinių išlaidų yra susijusios su šalį neseniai supurčiusiais keliais galingais žemės drebėjimais bei migracijos krize.
„Italijos atveju didelė dalis nuokrypio yra susijusio su išlaidomis dėl seisminės veiklos šalyje, kuri šiemet buvo labai didelė“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė komisaras.
ES „atsižvelgs į tai“, – pridūrė jis.
Italija priekaištauja dėl ES „diktato“
Italija dėl biudžeto perspėjama to metu, kai Briuselio santykiai su Italijos premjeru jau ir taip yra įtempti prieš gruodžio 4 d. Italijoje rengiamą referendumą dėl konstitucinės reformos. Italų premjeras gali palikti postą, jeigu jos parengti pakeitimai nesulauks visuomenės pritarimo.
Vieno referendumui skirto renginio metu M. Renzi praėjusią savaitę pareiškė, kad „Briuselio diktatui atėjo galas“.
Tai jis pasakė dieną po to, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) pareiškė, jog jam „susispjaut“ dėl Italijos nuolat girdimos Briuselio kritikos.
Pastaruoju metu M. Renzi vis dažniau kritikuoja ES ir tai, ką vadina ES Stabilumo ir augimo pakte numatytus „priešingų rezultatų duodančių fiskalinių apribojimų“.
Madridui liepta mažinti biudžetą
Ispanija dėl biudžeto perspėjama taip pat sunkiu metu. Beveik metus šalis buvo įstrigusi politinėje aklavietėje: dešimt mėnesių šalyje iš esmės nebuvo pilnai funkcionuojančios vyriausybės po dviejų parlamento rinkimų, kuriuose niekas nebuvo daugumos.
2017 metų biudžeto projekto parengė tuomet dar laikinoji Mariano Rajoy (Marijano Rachojaus) vyriausybė. Projekte numatoma, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 3,6 proc.
Tačiau Komisija nurodė Madridui deficitą sumažinti iki 3,1 proc., o tai reikės biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 5,5 mlrd. eurų.
Situacija Lietuvoje – dar neaiški
EK kol kas nevertino vieno svarbiausių Lietuvos biudžeto elementų – socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal Stabilumo ir augimo pakto nustatytas fiskalinės drausmės taisykles.
Šie kaštai 2017 m. sudarytų 0,6 proc. BVP iš prognozuojamo 0,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito. Tačiau Komisija pažymi, kad Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės pasinaudoti laikina išlyga, siekiant vidutinės trukmės tikslų.
„Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę Europos Sąjungos šalims, kurios įgyvendina svarbias struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant viešųjų finansų balansą. Lietuva šiuo klausimu jau kreipėsi į Europos Komisiją, tačiau gavome atsakymą, kad socialinis modelis bus vertinamas ne anksčiau, nei naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks EK 2017 metų biudžeto projektą kartu su juo – ir informaciją apie socialinį modelį – svarbią socialinės ir darbo rinkos sričių struktūrinę reformą, kurios įgyvendinimas prisidėtų prie valdžios sektoriaus ilgalaikio finansų tvarumo ir potencialaus ekonomikos augimo stiprinimo bei sumažintų riziką 2017 m. neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų“, – sakė laikinai einanti finansų ministrės pareigas Rasa Budbergytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija teigiamai vertina gerinamas mokesčių administravimo priemones, kurių ėmėsi Lietuva bei pabrėžė būtinybę ir toliau laikytis atsakingos biudžeto politikos.
Lapkričio 9 d. paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija Lietuvos ekonomikai prognozavo nuosaikų augimą ir pabrėžė, kad šalies viešieji finansai yra valdomi teisinga kryptimi, siekiant fiskalinių tikslų.
Numatomas 0,8 proc. viešųjų finansų deficitas 2017 m., Europos Komisijos nuomone, atitinka dabartinės Vyriausybės užsibrėžtą deficito užduotį.
Ji pabrėžė, kad nežymus mokesčių (pvz., akcizų) didinimas ir geresnis mokesčių administravimas iš esmės atsveria pajamas, kurias biudžetas praranda dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ir socialinio draudimo tarifų pokyčių.
Struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą EK ir Finansų ministerija prognozuoja panašiai.
Pagal EK prognozę jis sudarys 1,4 proc. BVP, pagal ministerijos – 1,3 proc. BVP ir bus toks pat, kaip prognozuojamas vidutinis visos euro zonos struktūrinis deficitas.
