Iš šešėlio ištraukti pinigus padės didesnis sąmoningumas

Kasmet dėl nelegaliais būdais įsigyjamų tabako, alkoholio prekių ir degalų Lietuvos biudžetas netenka daugybės pajamų. Negana to, neaiškios kilmės svaigalus įsigiję žmonės neretai ypač pakenkia savo sveikatai, o kartais tai kainuoja netgi gyvybę. Vis dėlto net ir turint omeny šiuos faktus stebina, kad nemaža dalis šalies gyventojų prisipažįsta toleruojantys šešėlinę prekybą.

Kasmet dėl nelegaliais būdais įsigyjamų tabako, alkoholio prekių ir degalų Lietuvos biudžetas netenka daugybės pajamų.<br>Justinos Butkutės nuotr.
Kasmet dėl nelegaliais būdais įsigyjamų tabako, alkoholio prekių ir degalų Lietuvos biudžetas netenka daugybės pajamų.<br>Justinos Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Dagytė

Nov 16, 2016, 10:04 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 8:12 PM

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, nelegali spiritinių gėrimų rinka šalyje siekia 36 procentus, tabako – 35 procentus, degalų – iki 20 procentų. Šios į šešėlį iškeliaujančios lėšos už minėtas prekes reiškia, kad Lietuvo biudžetas kasmet netenka apie 0,4 milijono eurų. Nesunku suvokti, kad jei šias lėšas pavyktų surinkti, tiesioginę naudą galėtų pajusti patys šalies žmonės, gaudami didesnius atlyginimas arba pensijas.

Vis dėlto net 62 procentai Lietuvos gyventojų prisipažįsta toleruojantys šešėlinę prekybą. Beveik kas ketvirtas šalies gyventojas teigia, kad jų aplinkoje žmonės reguliariai įsigyja nelegalių spiritinių gėrimų. Daugiau kaip pusė sako, kad nelegaliai įsigyti alkoholio lengvai gali ir nepilnamečiai.

Kęstutis Kupšys, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas, sako, kad nelegalios rinkos klestėjmą visų pirma lemia ekonominės priežastys – jei žmonės akcizinių prekių kažkur gali įsiyti reikšmingai pigiau, tai jie taip ir daro. Ilgainiui toks elgesys visuomenėje pasidaro normalus ir perduodamas iš kartos į kartą.

„Jei vaikai auga matydami, kaip tėvai geria samagoną ir sako, o, koks geras gėrimas, tai karta iš kartos ima formuotis viešoji nuomonė, kad toks gėrimas yra kažkokia ne tokia baisi šešėlinės rinkos dalis, kad tai kažkas labai kokybiško. Nors neseniai atlikti tyrimai parodė, kad tame nelegaliame alkoholyje yra cheminių medžiagų, kurių negali būti ir kurių net pavadinimus sunku ištarti“, – aiškino K. Kupšys.

Pasak jo, didesnės baudos už kontrabandą ir prekybą kontrabandinėmis prekėmis yra jau iki galo nueitas kelias, kuriuo žengdami toliau norimų rezultatų nepasieksime.

„Tos baudos jau dabar yra pakankamai didelės, bet, kaip matome, šešėlinei rinkai tai neturi itin daug įtakos“, – teigė K. Kupšys.

Jo nuomone, keisti viešąją nuomonę ir skatinti netoleranciją kontrabandai – ilgesnis, bet kur kas efektyvesnis kelias.

„Klausimas, kodėl žmonės yra linkę nusižengti, faktiškai apvogdami savo valstybę, ir net nelaikydami to nusižengimu. Pirmiausia reikia keisti tokią visuomenės opiniją. Neabejotina, kad vienintelis kelias yra visuomenės švietimas, sugebėjimas įtikinti, kad nelegalus vartojimas galutiniame rezultate niekam nenaudingas“, – teigė „Lietuva be šešėlio“ vadovas.

Viešosios įstaigos duomenimis, daugiausia nelegalių alkoholinių gėrimų reguliariai perka Tauragės, Telšių ir Marijampolės gyventojai. Visuose šiuose trijuose miestuose ir Palangoje įsigyjama ir didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.