Stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, perdirbėjai spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 333 eurus už toną, arba 22,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
Natūralaus pieno supirkimo kainos stambiems ūkiams Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos vidurkį – išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį už natūralų pieną Bendrijoje buvo mokama 282,8 euro už toną.
Sudėjus Lietuvos stambių, vidutinių bei smulkiausių pieno ūkių bei kooperatyvų gaunamas kainas, spalį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 euro už toną. Per spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc.
Palyginti su praėjusių metų spalio supirkimo kainomis, šįmet jos ūgtelėjo 17,4 proc. Tai vienas didžiausių šuolių visoje ES.
Pasak Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, didžiausią įtaką augti lietuviškos pieno žaliavos kainoms turėjo atsigavusios pieno produktų eksporto rinkos, nuo kurių mūsų šalis itin priklauso. Apie 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų Lietuva parduoda užsienyje.
„Pieno produktai, Europos Sąjungoje pradėję brangti gegužę, didžiausius augimo tempus demonstravo iki rugsėjo, tačiau spalį ir lapkritį pieno produktų kainos stabilizavosi – augo gana nežymiai arba šiek tiek krito. Tuo tarpu kainos pieno ūkiams visoje ES pradėjo didėti tik rugpjūtį“, – sako E. Simonis.
Pavyzdžiui, nuo gegužės iki spalio sviesto kaina pašoko 70 proc., sūrio – 19 proc., išrūgų miltelių – 62 proc., nenugriebto pieno miltų – 40 proc., nugriebto pieno miltų – 21 proc.
E. Simonio vertinimu, pieno produktų kainų stabilizavimas spalį su dviejų mėnesių pavėlavimu turėtų atsispindėti ir pieno žaliavos supirkimo rinkoje – lapkritį ir gruodį pieno supirkimo kainos ūkininkams turėtų koreguotis gana nežymiai.
„Pieno produktai Bendrijoje šiemet brango dėl kelių priežasčių – visų pirma gana smarkiai išaugo pasaulinė sviesto ir sūrio importo paklausa Kinijoje, JAV, Filipinuose ir Meksikoje, o ES yra viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų. Be to, Bendrijoje augo vidaus paklausa pieno produktams. Antra, šiemet dėl nepalankių orų gerokai sumažėjo pieno gamyba Urugvajuje, Argentinoje ir Australijoje“, – sako E. Simonis.
Gamtinės anomalijos ištiko ir Naujosios Zelandijos Šiaurės salą, vieną svarbiausių pieno gamintojų regione, kuri nukentėjo dėl didžiausių per pastaruosius 20 metų liūčių. Sutrikęs pieno žaliavos tiekimas ir sumažėjusi pasiūla perdirbimui netruko atsiliepti prekybos rezultatams tarptautinėje pieno produktų biržoje „Global Dairy Trade“. Abu paskutinius aukcionus kainų indeksai didėjo – lapkričio 1 d. kilo 11,4 proc., o lapkričio 15 d. paaugo dar 4,5 proc.
