Mokslininkai sukūrė „animacinį filmuką“, demonstruojantį, kaip augo Žemės gyventojų skaičius nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, rašo Vladimiras Lagovskis portale „kp.ru“.
Kompiuterinės animacijos būdu sukurtų vaizdų autoriai – Amerikos gamtos mokslų (gamtos istorijos) muziejaus (American Museum of Natural History) mokslininkai. Vaizdai sukurti naudojantis duomenimis, gautais iš keleto organizacijų, kurios seka Žemės gyventojų skaičių, tarp jų НАСА, „Population Connection“, „The UN World Population Prospects“, „Worldometer’s real-time population counter“ ir NASA.
Animatoriai vadovaujasi hipoteze, kad žmonija gavo pradžią Afrikoje, o iš ten laikui bėgant apsigyveno visame pasaulyje, ir žmonių skaičius ėmė didėti. Specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu mūsų planetoje gyvena 7,2 milijardo žmonių.
Iki tol, kol žmonės pradėjo migruoti, jų buvo apie milijoną. Toks gana mažas gyventojų tankumas išliko gana ilgą laiko tarpą. Prireikė 200 tūkstančių metų, kad žmonių skaičius išaugtų iki milijardo. Ir vos per 200 metų – nuo XIX amžiaus pradžios – šis skaičius padidėjo iki dabartinio.
Muziejaus mokslininkai prognozuoja, kad 2100 metais Žemėje gyvens 11 milijardų žmonių.
Kas, kaip ir kur dauginasi sparčiausiai
Apskritai planetoje, lyginant su praėjusio amžiaus 7-uoju dešimtmečiu, gyventojų didėjimo tempai sumažėjo du kartus. Tačiau ši tendencija įvairiose šalyse labai skiriasi. Vienur sumažėjo gimstamumas, kitur padidėjo mirtingumas. O dar kitur – atvirkščiai. Pavyzdžiui, Afrikos šalyse. Arba Indijoje, kur sumažėjus gimstamumui padidėjo gyvenimo trukmė.
Rezultatas bus tas, kad pagal Jungtinių Tautų prognozes dar po 50 metų Nigerija pagal gyventojų skaičių aplenks JAV ir bus trečioje vietoje, o pirmąją užims Indija, aplenkusi Kiniją.
Afrikoje dabar sparčiausi gyventojų skaičiaus augimo tempai. Jie pasiekė didesnį lygį, negu buvo vidutiniškai Žemėje prieš 50 metų. Juodajam žemynui šiek tiek nusileidžia arabų pasaulis.
Idealiomis šalimis gyventojų prieaugio prasme galima pavadinti Braziliją, Japoniją ir Vokietiją. Ten gimstamumas lygus mirtingumui. Tad žmonių ten nedaugėja ir nemažėja. Na, kad taip būtų visur...
Azijoje – 4 milijardai
Kol kas tankiausiai apgyvendinta Azija. Čia gyvena virš 4 milijardų žmonių. Afrika su savo dabartiniu milijardu jos greitai nepavys.
Europa, apskritai paėmus, laikosi trečioje vietoje – 750 milijonų žmonių. Ketvirtoje vietoje – Lotynų Amerika (kartu su Karibų baseino šalimis) – apie 600 milijonų. Penktoje vietoje – Šiaurės Amerika. Čia gyvena beveik 400 milijonų.
Žemės gyventojų skaičius spėriai didėjo nuo 1950-ųjų iki 1990-ųjų metų. Jeigu žmonių ir toliau daugėtų tokiais tempais , tai į XXIII amžių įžengtume su 40 milijardų. Tai vadinamoji „didžioji prognozė“, kuri kol kas, atrodo, nesipildo.
„Anksčiau vidutiniškai planetoje kiekvienai moteriai tekdavo 5 naujagimiai, – aiškina daktaras Stuartas Griffinas iš Kolumbijos universiteto. – Per pastaruosius 40 metų jų kiekis mažėjo. Dabar – mažiau nei trys naujagimiai. Bet du iš jų – azijiečiai, afrikiečiai, iš Lotynų Amerikos. Be to, dauguma šeimų, ypač Europoje, labai vėlai susilaukia vaikų, tai nepadeda sparčiai didėti vietos gyventojų skaičiui.
Ir tai duoda pagrindą prognozuoti atsargiai: 7,5–9 milijardai 2025 metais. Gali būti, kad žmonija „stabilizuosis“ tokiame lygyje, kad bent jau teoriškai užtikrins tam tikrą pusiausvyrą su aplinka. Ir animatorių pranašaujamų 11 milijardų 2100 metais nebus“.
Taip pat yra vadinamoji „mažoji prognozė“, pagal kurią gyventojų vis mažės – iki 2300 metų jų sumažės maždaug iki 3 milijardų.
Parengė Leonas Grybauskas
