„Metai įdomūs, labai daug netikėtų politinių įvykių ir, atrodo, tai dar ne pabaiga“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Politinės grėsmės
Atsižvelgdami į politinius įvykius, „Swedbank“ ekonomistai koreguoja augimo prognozes. Rugpjūčio mėnesį pasaulį drebino ir nerimą kėlė „Brexit“, tačiau šiandien situacija ne ką ramesnė.
„Tuomet „Brexit“ galėjo atrodyti kaip izoliuotas reiškinys, bet dabar matome, kad tai plataus masto tendencija“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Netrukus Europoje prasidės rinkimų maratonas: Italijos konstitucinis referendumas, galintis baigtis vyriausybės griūtimi, Olandijos parlamento rinkimai, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje...
Visus šiuos rinkimus reikėtų stebėti atidžiai, nes visi jie grasina populistinių, protekcionistinių jėgų laimėjimu ir tolesniais nesklandumais Europos Sąjungoje (ES).
„Kyla reali rizika, kad bendra ES pozicija bus vis sunkiau pasiekiama, o blogiausiu scenarijumi galima matyti ir tolesnį ES skilinėjimą“, – sakė ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais pasaulio ekonomika augs 3,3 proc. „Tai lėtesnis augimas, nei galėtų būti, dar visai neseniai manėme, kad ekonomika stabiliai gali augti 4 proc. per metus“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos ekonomika lėtės
Ekonomistai mažina ir Lietuvos augimo prognozes – ateinančiais metais N.Mačiulis prognozuoja nebe 3 proc., o 2,8 proc. ekonomikos augimą, o 2018 m. augimas turėtų dar sulėtėti iki 2,5 proc.
Pagrindinės to priežastys – blogesni lūkesčiai dėl išorinės aplinkos, lėčiau augsiantis namų ūkio vartojimas.
Tiesa, N.Mačiulio teigimu, priežasčių dideliam nerimui nėra: „Mažmeninės prekybos augimo mums galima tik pavydėti, investicijų augimas buvo nuviliantis tik dėl to, kad mažėjo viešojo sektoriaus investicijos.“
Privataus sektoriaus investicijos augo 11 proc. Viešojo sektoriaus investicijos, kurios šiemet mažėjo 28 proc., kitais metais taip pat turėtų pradėti augti.
Tiesa, kitais metais spartaus augimo tikėtis nereikėtų.
Kainų didėjimas neišvengiamas
N.Mačiulis kitąmet prognozuoja perpus lėtesnį mažmeninės prekybos augimą, o gyventojų vartojimą slopins infliacija.
„Šiemet infliacija vis dar nebuvo didelė, vidutinė metinė turėtų siekti 1 proc., bet kitąmet prognozuojame jau 3 proc. infliaciją“, – sakė ekonomistas.
Prie to prisidės prognozuojamas 5 proc. paslaugų kainų augimas, be to, matysime tai, ko anksčiau nebuvo: pradės augti ir prekių kainos.
„Infliacijos šuolis bus neišvengiamas ir kitąmet tikrai jaučiamas daugelio gyventojų“, – sakė N.Mačiulis.
Kalbant apie atlyginimus, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau augs, tačiau lėčiau nei iki šiol. Šiemet metinis augimas turėtų siekti 7,8 proc., o kitąmet sumažėti iki 6 proc. Negana to, realus neto darbo užmokestis augs dar lėčiau, nes dėl infliacijos perkamoji galia nedidės taip sparčiai.
ES vidurkio galime ir nepasiekti
Lietuvos ekonomikai gali grasinti ir keli ilgalaikiai iššūkiai. Visų pirma – politiniai. „Nereikia manyti, kad su „Brexit“ ir D.Trumpu viskas pasibaigė“, – perspėjo N.Mačiulis.
Kitas didelis iššūkis – Lietuvos artėjimas prie ES pragyvenimo lygio vidurkio. Kitąmet Lietuvos augimas vis dar bus sparčiausias iš Baltijos valstybių, tačiau jau ima blėsti.
„Jei BVP augimas bus panašus į kainų augimą, o to ir galime tikėtis, negalime kalbėti apie artėjimą prie ES vidurkio. Augimu mes atsiliekame net nuo Švedijos. Prastai, jei tokia išsivysčiusi šalis dar sugeba augti greičiau nei mes“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, klaidinga matyti, kad Lietuva ES vidurkį pasieks savaime. Priešingai – kuo šalis arčiau ES vidurkio, tuo sunkiau darosi jį pasiekti.
„Portugalija 75 proc. ES vidurkio pasiekė 1995 m. ir po 20 metų yra lygiai toje pačioje vietoje“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, didžiausia galimybė Lietuvai pasiekti 75 proc. ES vidurkio – Anglijos pasitraukimas iš ES. „Didžiajai Britanijai pasitraukus bendras vidutinis ES pragyvenimo lygis kiek sumažės ir mes dėl to atrodysime kiek geriau“, – sakė ekonomistas.
Horizonte – krizė
N.Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomikos ciklas jau įžengia į antrą pusę. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuva jau išgyveno du tokius ciklus ir abu jie baigėsi negražiai.
„Horizonte matoma augimo ciklo pabaiga ir koks nors sukrėtimas tikrai galėtų jį užbaigti“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, Lietuvos pasirengimą galimoms krizėms N.Mačiulis vertina teigiamai: „Tikrai esame labiau pasiruošę nei praėjusioms krizėms. Geresnė valstybės finansų padėtis, deficitas mažesnis, vis dar nekeičiame prognozės, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo turėsime subalansuotus valstybės finansus.“
Būtinos reformos
Spartaus ekonomikos augimo Lietuvai tikėtis nereikėtų. Priešingai – galima susimąstyti apie artėjančius neramumus.
N.Mačiulio teigimu, Lietuvai būtinos prioritetinės reformos. „Ilgalaikės problemos didelės ir visiems puikiai žinomos, reikia idėjų, kurios padėtų kilstelėti Lietuvos konkurencingumą“, – kalbėjo ekonomistas.
Pirmiausia tai švietimo reforma. Finansavimu Lietuva neatsilieka nuo ES, tačiau švietimo kokybe ir pasiekiamais rezultatais džiaugtis negalime. Ekonomisto nuomone, švietimo srity reikia orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę.
Kita reforma, kuri būtina Lietuvai, – viešojo sektoriaus mažėjimas. „Gyventojų mažėja, o viešojo sektoriaus institucijų ir darbuotojų tik daugėja. Valstybė nebeturi pinigų jiems išlaikyti“, – sakė N.Mačiulis.
Kartu būtų galima peržvelgti valstybės valdomas įmones ir Lietuvos mokesčių sistemą. Tokios reformos, N.Mačiulio teigimu, Lietuvai tiesiog būtinos.
