Lenkijoje – „Lidl“, „Biedronkos“ ir „Aldi“ eros pabaiga: lenkai nori pokyčių

Lenkijoje šiemet duris atvers apie 100 žemų kainų parduotuvių. Tai kuklus rodiklis, jeigu prisiminsime, kad prieš trejus metus jų buvo atidaryta beveik 350, rašo portale „gazeta.pl“ Karolis Boguszas.

Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Biedronka“ praneša, kad yra vis sunkiau rasti tinkamų vietų naujoms parduotuvėms.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Biedronka“ praneša, kad yra vis sunkiau rasti tinkamų vietų naujoms parduotuvėms.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Biedronka“ praneša, kad yra vis sunkiau rasti tinkamų vietų naujoms parduotuvėms.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Biedronka“ praneša, kad yra vis sunkiau rasti tinkamų vietų naujoms parduotuvėms.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“, kaip ir „Lidl“, kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“, kaip ir „Lidl“, kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prekybos tinklai reaguoja į šiuos pokyčius, didindami firminių produktų pasiūlą, dėl ko jie darosi panašūs į didžiuosius prekybos centrus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prekybos tinklai reaguoja į šiuos pokyčius, didindami firminių produktų pasiūlą, dėl ko jie darosi panašūs į didžiuosius prekybos centrus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prekybos tinklai reaguoja į šiuos pokyčius, didindami firminių produktų pasiūlą, dėl ko jie darosi panašūs į didžiuosius prekybos centrus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prekybos tinklai reaguoja į šiuos pokyčius, didindami firminių produktų pasiūlą, dėl ko jie darosi panašūs į didžiuosius prekybos centrus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“ ir „Lidl“ kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“ ir „Lidl“ kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“ ir „Lidl“ kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Aldi“ ir „Lidl“ kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 18, 2016, 6:23 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 4:21 PM

Kaip skelbia „Dziennik Gazeta Prawna“, pastarasis dešimtmetis žemų kainų parduotuvių tinklams buvo aukso era. Rekordiniais 2013 metais pradėjo dirbti 347 šio tipo parduotuvės.  Pernai „išdygo“ 136 nauji prekybos taškai, o šiais metais, nuo sausio iki rugsėjo, keturi žemų kainų maisto parduotuvių tinklai „praturtėjo“ tik 67 naujomis parduotuvėmis kartu sudėjus. Tai ryškus smukimas – 26,5 proc. palyginti su 2015 metais ir net 71,2 proc. palyginti su 2013 metais.

Pasisotinimas turėjo ateiti

Daug metų analitikai laikėsi nuomonės, kad Lenkijoje gali veikti apie 5 tūkst. žemų kainų parduotuvių. Tačiau prekybos grupės „Czerwona Torebka“ bankrotas praėjusiais metais vis dėlto parodė, kad tam tikras modelis išsisėmė – lenkai vis mažiau benori apsipirkti tipinėse žemų kainų parduotuvėse, kurios parduoda tik išdėliotus ant padėklų savo prekės ženklo produktus.  Įtakos turėjo ir programa „500 plus“ (šių metų vasario 11 d. Lenkijoje buvo priimtas įstatymas dėl valstybės paramos vaikus auginančioms šeimoms, pagal kurį kiekviena šeima, susilaukusi antro ir kiekvieno kito vaiko, gauna 500 zlotų materialinę paramą, o mažas pajamas gaunančios šeimos šią paramą gauna ir už pirmą ar tik vieną vaiką. – Red.). Didėja paklausa kokybiškesnėms prekėms.

Prekybos tinklai reaguoja į šiuos pokyčius, didindami firminių produktų pasiūlą, dėl ko jie darosi panašūs į didžiuosius prekybos centrus.

Nemažą reikšmę turi ir vis ryškesnis rinkos prisotinimas. Lenkijoje šiandien yra bemaž 3,8 tūkst. žemų kainų parduotuvių, tad tokios parduotuvių gausos sąlygomis prasideda „kanibalizmas“ – stengiamasi nuvilioti klientus iš parduotuvių, dirbančių po tuo pačiu stogu.

Plėtimosi riba yra aiškiai matoma iš „Biedronka“ pavyzdžio. Šis tinklas praneša, kad yra vis sunkiau rasti tinkamų vietų naujoms parduotuvėms. Šiųmečiam portugalų planui atidaryti 100 parduotuvių yra iškilusi grėsmė, iki rugsėjo pabaigos pavyko atidaryti tik 50 prekybos taškų. Maža to, 20 nepelningų „Boružių“ (lenk. „biedronka“ – boružė. – Red.) žadama uždaryti.

„Jerónimo Martins“ (čia: portugalų kompanijos „Jerónimo Martins SGPS, S.A.“, pavadintos jos įkūrėjo Jerónimo Martinso vardu ir užsiimančios kasdieninės paklausos prekių gamyba ir platininimu. – Red.) planai – atidaryti Lenkijoje daugiausia 3 tūkst. žemų kainų parduotuvių. Šiandien jų jau yra 2,7 tūkst., dėl ko šis prekybos tinklas ir nutarė vykdyti ekspansiją į kitas rinkas, tarkime, Rumunijos, pastebi straipsnio autorius.

Pastebimi taip pat ir mažesni „Netto“ augimo tempai („Netto“ yra danų žemų kainų parduotuvių tinklas, turintis Lenkijoje daugiau kaip 310 parduotuvių. – Red.), kuris atidarys šiemet septynias naujas parduotuves. Pernai buvo atidaryta 19 naujų parduotuvių. „Lidl“ ir „Aldi“ kol kas atsisako savo planų plėsti parduotuvių tinklą.

Mums belieka tik pasidžiaugti, kad „Lidl“ savo parduotuvių tinklą Lietuvoje plečia. Tuo tarpu „IKI“ dar pernai paskelbė, kad traukiasi iš žemų kainų parduotuvių segmento.

Žemų kainų parduotuvės, kaip ir visi prekybininkai, laukia mažmeninės prekybos mokesčio įvedimo (š.m. spalio pabaigoje Lenkijos finansų ministerija pranešė, kad naujasis mažmeninės prekybos mokestis bus įvestas vėliau nei planuota, greičiausiai, 2018 metais. – Red.). Netikrumas dėl jo galutinio pavidalo verčia prekybos tinklus elgtis rinkoje kur kas atsargiau, negu iki šiol, baigia savo straipsnį K.Boguszas.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: prasideda „Eurovizija“ – kas laimės ir kur bus Lietuva?