„Kandidatas į ministrus pirmininkus Saulius Skvernelis, prisistatydamas parlamente, kalbėjo apie kitokius akcentus, nei tokiais atvejais įprasta. Pradėjo nuo to, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje nesijaučia laimingi, tęsė apie palankios aplinkos šeimai kūrimą, kovą su smurtu šeimose“, – LRT televizijos laidoje „LRT“ forumas kalbėjo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Atsigręžimas į laimės ekonomiką
Ekonomistas Raimondas Kuodis džiaugėsi tuo, kad naujoji valdžia vis dažniau prabyla apie šiuos dalykus.
„Laimės ekonomiką pats daug metų propaguoju, ji gali paaiškinti tokius paradoksus, kaip mes augdami vos ne greičiausiai Europos Sąjungoje (ES) turime didžiausią emigraciją, savižudybių skaičių, vieną didžiausių nelygybės, korupcijos mastų“, – kalbėjo ekonomistas.
Būtent šie dalykai, R.Kuodžio teigimu, ir parodo tikrąją visuomenės būklę, o ne BVP skaičiai ar kita statistika. Visuomenei būtinas teisingumas, tik jo ekonomistas nesiūlo vertinti primityviai – nėra blogai tai, kad kažkas praturtėja, nepasitenkinimas kyla tuomet, kai praturtėjama neteisingai.
„Lygios gyvenimo sąlygos, nepotizmas, socialinio mobilumo klausimai. Visa tai Lietuvoje buvo pamiršta, buvo žiūrima tik į BVP – auga, vadinasi viskas gerai. Man svarbu, kad būsimas premjeras bent žodžiu užsimena apie tuos svarbius dalykus“, – kalbėjo ekonomistas.
Mokslą būtina reformuoti
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis laidoje „LRT forumas“ kalbėjo apie tai, kad pats svarbiausias uždavinys naujajam Seimui – švietimo sistemos reforma: „Švietimas yra mūsų problema numeris 1. Mokytojai didžiąja prasme dirba senoviškais metodais, nėra to, ko žmogui iš tikro reikia.“
Jo teigimu, reikia kalbėti ne apie mokyklų infrastruktūrą, o apie mokytojus, jų mokymą ir naujų technologijų įtraukimą į švietimo sistemą.
Tam pritarė ir KTU rektorius Petras Baršauskas: „Per 26 nepriklausomybės metus su giliu liūdesiu galiu pasakyti, kad Lietuvoje nebuvo nei vizijos, nei strategijos moksle.“
Išlaikyti mokytojus ar išsilavinimą?
Tiesa, iš valdžios siunčiami visiškai kitokie signalai – kalbama apie krepšelių naikinimą, apie tai, kad nebus uždaromos net pačios mažiausios mokyklos, o universitetai regionuose – būtini.
„Visą praeitą kadenciją buvo kartojama, kad niekam netrūks darbo vietų, nei mokytojams, nei dėstytojams. Tai ko mes siekiama? Kad darbo netrūktų? Nes jei kalbame apie konkurencingą mokslą, tai situacija iš esmės keičiasi, reikia pradėti ką nors daryti“, – pasakojo P.Baršauskas.
Ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad, ko gero, niekas rimtai nekalba apie visų mokyklų išsaugojimą: „Aš abejoju, ar kas nors labai gultų kryžiumi, kad išsaugotų mokyklą, kur yra 58 mokiniai. Tai antraeiliai dalykai“.
R.Kuodžio teigimu, problemos kyla, nes visi stengiasi rūpintis savimi, nesirūpindami kitais – politikams reikia įtikti rinkėjams, kuriems rūpi tik savas kiemas, savivaldybėms – panaudoti kuo daugiau centrinės valdžios siunčiamų pinigų.
„Kai vietos politikai nori numelžti centrinį biudžetą, jiems reikia oficialių magnetų – pustuštės mokyklos, pustuštės ligoninės“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, tai galėtų išspręsti sprendimo lygių suvienodinimas, kurio galima pasiekti radikaliu, bet veiksmingu būdu. „Jei Šiauliams iš tikro taip reikia universiteto, kaip jei sako, tada tegul vietos bendruomenė įsipareigoja jį išlaikyti. Tada ir pamatysime, ar tikrai tokio lygio universiteto jiems reikia“.
Burtažodis – regionai
Regionai yra tapę naujosios valdžios pagrindiniu burtažodžiu – atgaivinsime, investuosime, grąžinsime žmones.
R.Kuodžio teigimu, politikai negali nuoširdžiai atsakyti į klausimus, ką iš tikro reikėtų daryti su regionais. O atsakymai paprasti – demografiniai rodikliai rodo, kad greitai dauguma regionų ištuštės.
„Daugelis regionų labai greitai taps miestais vaiduokliais, bet nei vienas iš politikų to nepripažins. O ką mes darome? Politikai kuria infrastruktūrą, nes jiems reikia įsisavinti pinigus, bet už tai netrukus reikės mokėti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, infrastruktūros Lietuvos jau sukurta 4 milijonams žmonių ir kuo toliau, tuo sunkiau bus ją išlaikyti.
R.Lazutkos teigimu, regionų nykimas – savaiminis procesas. „Visose šalyse, kuriose nebuvo planinės ekonomikos, yra megapoliai, kuriuose rinka koncentruoja kapitalą ir darbo jėgą. Vietoje investavimo į regionus reikėtų rūpintis transportu, kad žmonės galėtų į miestus važinėti dirbti“.
Situaciją galima keisti
R.Dargio teigimu, vis dėlto valdžios investicijos į regionus būtinos, tačiau lygiai taip pat čia reikia savivaldos.
„Mes niekad nedavėm savivaldai galių ir teisių veikti. Jei jie turės daugiau galimybių patys spręsti, kur ir kaip panaudoti pinigus, galbūt situacija pasikeis. Ne visos savivaldybės atsigaus ir išgis, bet dalis gali tai padaryti, tai kodėl neduoti jiems šitos galimybės?“, – sakė jis.
Jam oponavo R.Lazutka: „Kodėl verslui reikia valstybės pagalbos? Jūsų rankos atrištos, kas trukdo statyti gamyklą Panevėžyje?“
Pritarė jam ir R.Kuodis, kuris teigė, kad tokios investicijos yra vilties triumfas proto atžvilgiu – viskas galiausiai atsiremia į demografiją, kuri regionams niekaip negali žadėti pozityvios ateities.
Jo teigimu, atėjo laikas taikyti kaštų ir naudos analizės principą.
Ekonominės nesąmonės
R.Kuodžio teigimu, kaštų ir naudos analizė parodytų, kas dedasi, kai statomos mokyklos keliems mokiniams, kai investuojama į didžiulius centrus, kuriuose niekas nesilanko.
Ir nors politikai apie tai kalba dažnai, bet kol kas niekas nesiryžta pradėti tuo rūpintis.
„Dabar nėra net įkalčių, politikai gali sakyti, kad jų norai buvo geri. Bet jei matytume, kad daroma akivaizdi ekonominė nesąmonė, viskas būtų kitaip. Dėl to nė viena vyriausybė iki šiol nesiryžo to padaryti, nes šiuo atveju kaštų ir naudos analizė yra kaip įkalčiai teisme“. – kalbėjo ekonomistas.
