Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus, darbo našumo ir atlyginimų atotrūkis – būtent tokios didžiausios grėsmės, anot specialistų, ateinančiais metais laukia Lietuvos ekonomikos.
„Verslo žinių“ organizuojamoje kasmetinėje konferencijoje „Verslas 2017“ savo prognozes Lietuvai įvardijo Lietuvos ekonomistai. Jie pateikė ir savo siūlymus, kaip šias problemas derėtų spręsti Lietuvos Vyriausybei bei verslui.
Jakaterina Rojaka: „Tai šokas visam pasauliui“
DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė Jakaterina Rojaka kaip didžiausią grėsmę Lietuvai nurodė sunkiai suvaldomą geopolitinę situaciją.
„Kalbant apie riziką verslui, pirmoji ir svarbiausia, mano manymu, yra ta, kuri yra labai sunkiai prognozuojama ir suvaldoma, tai – išorinis šokas. Šiandien didžiulė rizika kyla iš Kinijos, pinigų politikos perversmas ir geopolitinė įtaka“, – Lietuvos laukiančias grėsmes įvardijo ekonomistė.
J.Rojaka pabrėžė, kad vienokias ar kitokias šoko pasekmes tikriausiai pajusime jau ir kitąmet.
„Mes laukiame Italijos konstitucinio sprendimo, dar laukia Prancūzija, Vokietija ir kiti Europoje tvyrančios įtampos židiniai. Mes matėme, kad „Brexit“ šiemet didelio ekonominio poveikio Lietuvai neturėjo, tačiau kaip bus kitąmet, neaišku“, – apie būsimas išorines grėsmes kalbėjo ekspertė.
J.Rojaka Lietuvą Europos ir pasaulio vandenyse palygino su mažu laiveliu audringoje jūroje.
„Mes esame kaip laivelis audringoje jūroje, o mūsų sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų – laviravimo ir lankstumo bei kapitono“, – Lietuvą su kitomis pasaulio šalimis lygino ekonomistė.
Anot specialistės, Lietuvos likimas spręsis jau kitąmet.
Mūsų šalies politinė rizika kitąmet bus kone didžiausia. Ir labai baisu, kad ryšys tarp verslo ir valdžios nenutrūktų, taip pat ne mažiau svarbu yra ir investicinės aplinkos ir verslo lūkesčių blogėjimas. Tai pagrindinės rizikos, kurias matysime kitais metais“, – prognozavo J.Rojaka.
Pasak ekonomistės, jokiu būdu nedera pamiršti ir švietimo problemos, gerinti regiono švietimo sistemą.
„Kalbant apie pasiūlymus verslui, reikia siekti dialogo su valdžia, investuoti į darbo jėgos kompetencijos gerinimą ir didinimą bei imigracijos politikos skatinimą“, – siūlė J.Rojaka.
Rokas Grajauskas: „Pagrindinė grėsmė – darbo našumo nebuvimas“
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas kaip vieną pagrindinių grėsmių įvardijo atotrūkį tarp atlyginimų ir darbo našumo, kuris vėliau turi poveikį mūsų šalies eksportui.
„Našumo augimas vis labiau atsilieka nuo atlyginimų augimo. Kai atlyginimai pradeda augti sparčiau nei našumas, pradeda buksuoti eksportas. Įmonės yra priverstos didinti produkcijos kainas, o tada žmonės mažiau perka. Tai yra didžiulė problema Lietuvai, nes eksportas yra pagrindinis jos ekonomikos variklis ir mes esame nuo jo priklausomi“, – kalbėjo R.Grajauskas.
Ekonomistas teigė, kad mūsų našumas auga vos 1–2 proc., o jei lygintume su didėjančiais atlyginimais, tai yra labai mažas procentas.
„Atlyginimai auga labai sparčiai ir mes negalime numatyti jokių priežasčių, kad tai turėtų lėtėti. Tačiau darbo jėgos trūksta, paklausa didėja, o pasiūlos nėra“, – aiškino specialistas.
Vis dėlto ekonomistas turėjo keletą patarimų ir valdžiai, kuri, jo manymu, pirmiausia turėtų imtis spręsti reikalus, susijusius su švietimu.
„Kai galvojome apie pasiūlymus valdžiai, jie visi susiję su švietimo sistema ir darbo efektyvumu, našumu. Jei norime užauginti gerą kartą, turime investuoti į švietimą ir visus resursus sukoncentruoti į reikiamus dalykus. Turime pasiūlyti mokymosi kokybę, ne kiekybę.
Lietuvai nesiseka pritraukti talentų. Turime pritraukti jaunų žmonių iš užsienio, kad jie atvyktų pas mus iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir čia kurtų savo verslą“, – patarė R.Grajauskas.
Ekonomistas turėjo ką patarti ir verslininkams. Anot jo, jie taip pat turėtų gerokai prisidėti prie savo darbuotojų profesinio ugdymo.
„Reikia investuoti ne tik į mašinas, bet ir į žmones. Plėstis vertės kūrimo grandinėje, kalbant apie rinkodarą, savo išskirtinį prekės ženklą ir pan. Mes per daug atsiliekame ir per daug esame susikoncentravę į savo produkto kūrimą.
Reikia kurti naujus produktus, jau nekalbant apie dizaino inovacijas, ir manau, kad dirbant su universitetais galima padaryti didžiulį proveržį tokiose srityse“, – sakė R.Grajauskas.
Gitanas Nausėda: „Žlugdo neapibrėžtumas“
SEB banko prezidento patarėjas ir ekonomistas dr. Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė, kad praėję JAV prezidento rinkimai turėjo didžiulės įtakos tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai.
„Didžiausia rizika, kurią šiandien patiria pasaulis ir Lietuva, – didžiulis neapibrėžtumas po Seimo ir JAV rinkimų. Šis nerimas išsilieja į didelę investicijos sausrą, baiminantis nežinomybės dėl naujosios JAV valdžios veiksmų“, – savo nerimo priežastis vardijo G. Nausėda.
Ekonomistas prognozavo, kad 2017 metais Lietuvos rinka bus kaip niekada konkurencinga.
„Fizinis darbo jėgos trūkumas rinkoje, lemsiantis staigų kvalifikuotų darbuotojų brangimą, – būtent tokia konkurencinga rinka egzistuos 2017 m.“, – sakė specialistas.
Pranešimo metu G.Nausėda turėjo keletą patarimų ir Lietuvos verslininkams.
„Kadangi tradicinės rinkos ir toliau nedžiugins, tad metas naujoms. Taip pat darbo jėgos brangimą kitąmet, matyt, papildys ir kuro kainų kilimas – kiek realu sąnaudas perkelti į prekės kainą?
Kalbant apie Vyriausybės ir savivaldybių darbą, reikėtų mažinti darbuotojų skaičių maždaug 30 proc., nes žmonės emigruoja, o savivaldybėse darbuotojų daugėja“, – patarė ekonomistas.
Žygimantas Mauricas: „Lietuvai reikia reformų“
Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas į Lietuvos laukiančius iššūkius žvelgė gana filosofiškai ir teigė, kad gyvename tokioje valstybėje, kokią patys susikūrėme.
„Didžiausias iššūkis slypi mumyse. Esmė – pačiame skirtume, kokią valstybę mes kuriame ir kokią norime ir siekiame sukurti.
Kitas Lietuvos iššūkis – kad ne visi moka mokesčius, o tada jau nebesugebame surinkti reikiamo biudžeto. O mūsų valstybei reikia nemokamo mokslo ir kitų kompensuojamų dalykų, tačiau iš to išeina tai, kad visur situacija yra prasta. Žmonės nenori mokėti didesnių pinigų viešajam sektoriui, nes netiki, kad šių paslaugų kokybė gali pasikeisti“, – pagrindinius iššūkius Lietuvai vardijo Ž.Mauricas.
Ekonomistas teigė, kad Vyriausybė turėtų kiek pamažinti savo norus ir neapsižioti tokio didelio kąsnio.
„Siūlyčiau dalį viešojo sektoriaus paslaugų privatizuoti ir mažinti mokesčius iš žmonių“, – siūlė specialistas.
Taip pat didelę problemą Ž.Mauricas įžvelgė ir emigracijoje.
„Lietuvoje itin žemas darbo užmokestis, mano siūlymas yra mažinti pajamų apmokestinimą ir žmogui į rankas gauti bent 1 tūkst eurų iki 2020 m., o jei atlyginimai nekils – emigracija bus dar didesnė.
Lietuva lenktyniauja su laiku, ir reformas reikia daryti dabar, nes kitaip užsisuksime emigracijos ir skurdo rate“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
