Degtinę išgujo, dabar gelbstisi virdamos kavą

Jei jau vairuotojai liurlina į automobilių bakus degalus, neverta abejoti ir tuo, kad pavyks iš jų kišenės ištraukti pinigų ir už kavą ir sumuštinį ar pyragėlį prie jos. Užtat traškučiai, dingus iš degalinių alui, nebepaklausūs.

per pirmąjį šių metų pusmetį ketvirta pagal dydį naftos gavybos kompanija „Gazprom Neft“ jai priklausančiame degalinių tinkle kavos išsinešti pardavė už 1 mlrd. rublių – maždaug už 14,8 mln. eurų.<br>„Gazprom neft“ nuotr.
per pirmąjį šių metų pusmetį ketvirta pagal dydį naftos gavybos kompanija „Gazprom Neft“ jai priklausančiame degalinių tinkle kavos išsinešti pardavė už 1 mlrd. rublių – maždaug už 14,8 mln. eurų.<br>„Gazprom neft“ nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava.<br>D.Umbraso nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava.<br>D.Umbraso nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava.<br>„Statoil“ nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava.<br>„Statoil“ nuotr.
„Lukoil“ degalines valdanti įmonė kavos zonai jose įrengti investavo per 2,2 mln. eurų.<br>P.Mantauto nuotr.
„Lukoil“ degalines valdanti įmonė kavos zonai jose įrengti investavo per 2,2 mln. eurų.<br>P.Mantauto nuotr.
Naujas įvaizdis: „Lukoil“ degalines valdanti įmonė kavos zonai jose įrengti investavo per 2,2 mln. eurų.<br>„Likoil“ interneto svetainės nuotr.
Naujas įvaizdis: „Lukoil“ degalines valdanti įmonė kavos zonai jose įrengti investavo per 2,2 mln. eurų.<br>„Likoil“ interneto svetainės nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava. Kava – „Orlen“ degalinėje.<br>D.Umbraso nuotr.
Degalinėse nuo sausio neliko nei degtinės, nei alaus, tad klientus joms tenka vilioti kuo skanesne kava. Kava – „Orlen“ degalinėje.<br>D.Umbraso nuotr.
Anot „Stateta“ vadovo K.Stasiukyno, kavos kokybė, kaip ir tualetų švara, yra veiksniai, neretai nulemiantys vairuotojų apsisprendimą.<br>T.Bauro nuotr.
Anot „Stateta“ vadovo K.Stasiukyno, kavos kokybė, kaip ir tualetų švara, yra veiksniai, neretai nulemiantys vairuotojų apsisprendimą.<br>T.Bauro nuotr.
Anot „Stateta“ vadovo K.Stasiukyno, kavos kokybė, kaip ir tualetų švara, yra veiksniai, neretai nulemiantys vairuotojų apsisprendimą.<br>T.Bauro nuotr.
Anot „Stateta“ vadovo K.Stasiukyno, kavos kokybė, kaip ir tualetų švara, yra veiksniai, neretai nulemiantys vairuotojų apsisprendimą.<br>T.Bauro nuotr.
Anot „Skulas“ vadovo R.Majausko, iš degalinių žmonės nebeišeina nenusipirkę kavos. Tai – lyg tam tikra kultūra, kuri įsišaknijo Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot „Skulas“ vadovo R.Majausko, iš degalinių žmonės nebeišeina nenusipirkę kavos. Tai – lyg tam tikra kultūra, kuri įsišaknijo Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Audrė Srėbalienė

Nov 24, 2016, 6:34 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 6:23 AM

Patys vairuotojai juokauja, kad, tikėtina, koks nors „Statoil“ ar „Lukoil“ degalinių tinklas pajamų už kavą gauna dar daugiau, nei už degalus. Esą perkančių kavą žmonių jose būna daug daugiau, nei mokančių už dyzelį ar benziną.

O kaip gi kitaip? Juk dažniausiai automobiliai būna pilni keleivių, kurie taip pat trokšta kavos.

Ir moka už ją ne pigiau nei miestų kavinėse. Pavyzdžiui, espreso puodelis didiesiems tinklams priklausančiose degalinėse kainuoja ne mažiau nei 1,4 euro. Visa kita kava – brangesnė. Užtat mieste, „Coffe Inn“ ar „Caif Cafe“ kavinėse espreso galima išgerti ir už eurą.

Kiek kavos išgeriama Lietuvos degalinėse?

Pasak „Statoil“ degalinių tinklą valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ marketingo ir komunikacijos vadovės Indrės Česūnienės, neabejotinai didžiąją apyvartos dalį tinkle sudaro degalai.

Bendrovė apskaičiavo, kad per metus ji aptarnauja per 24 mln. klientų. Jei kiekvienas iš jų išgėrė nors po puodelį kavos (tebūnie 1,4 euro kainuojantį espresą), vadinasi, už ją sumokėjo 33,6 mln. eurų. O tai – kone dešimtadalis bendrovės metinių pajamų. Praėjusiais – 2015-2016 – finansiniais metais „Statoil“ degalines bendrovės „Circle K Lietuva“ pajamos viršijo 350 mln. eurų. „Stebime augantį daugiafunkciniais priedais praturtintų degalų populiarumą. Tad užsukę į degalinę klientai dažniausiai išeina sumokėję ne tik už degalus. Kavos ir šviežio maisto pardavimas nuosekliai auga.

Žinoma, išgeriamos kavos kiekis neprilygta parduodamoms degalų mastui. Bet tai, kad į degalines kavos išgerti užsuka visas automobilio ekipažas, vertiname kaip didelę jų simpatiją“, – sakė I.Česūnienė.

Vilioja klientus

Pasak „Lukoil“ prekės ženklo degalines valdančios bendrovės „Viada LT“ Verslo plėtros ir inovacijų direktoriaus Romo Turlinsko, kasmet vis didesnę įplaukų dalį sudaro pajamos ne už naftos produktus, bet už kitas prekes, užkandžius, kavą.

„Kas trečias mūsų klientas degalinėse įsigyja ir kokių nors prekių bei kavos, tad jų pardavimas degalinėse kasmet auga.

Todėl nemažai investicijų buvo skirta „Lukoil“ ženklo degalinių renovacijai. Visose jose atnaujintos kavos zonos – investuota per 2,2 mln. eurų į naujuosius kavos aparatus bei įrengtos krosnelės šviežiems kepiniams ruošti“, – sakė R.Turlinskas.

Jo teigimu, ieškoti naujų produktų bei daugiau dėmesio skirti kavos pardavimui verčia ir tai, kad šiemet degalinėse buvo uždrausta prekiauti alkoholiu.

Degalus pila ten, kur skanesnė kava?

Asmeninė patirtis perša mintį, kad ne vienas vairuotojas, žinodamas, kad kelionėje teks piltis degalų, pirmiausia pagalvoja apie tai, kurioje degalinėje skanesnė kava. Nes vieno ar poros euro centų degalų litro kainos skirtumas nėra pasirinkimą nulemiantis veiksnys.

Ar degalinės išties klientus iš konkurentų stengiasi pavilioti ir skanesne kava bei patrauklesne jos kaina?

„Nevalia to nuneigti. Mes taip pat prieš porą metų nupirkome degalinėms itališkus kavos aparatus.

Tai – jau tam tikra kultūra, kuri suleido šaknis Lietuvoje: sustoję degalinėje žmonės būtinai išgeria kavos, nusiperka kokį sumuštinį. Patys jų netepame, bandelių – nekepame, bet užsakome visa tai Lietuvos įmonėse“, – sakė bendrovės „Skulas“ vadovas Remigijus Majauskas.

Skulasdegalinėse kavos kainos sukasi tarp 0,8-1,3 euro. „Tad pajamos už kavą sudaro krislą apyvartos. Degalai juk – brangūs“, – sakė R.Majauskas. Neliko alaus – nereikia ir traškučių

Tuo tarpu „Statela“ degalinių tinklą valdančios įmonės vadovas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas optimizmu netrykšta.

„Kavos pardavimas – neišvengiamybė. Juk, valdžiai nusprendus, degalinėse nebeliko nei alaus, nei sidro – neliko ir traškučių bei kitų panašių prekių pardavimo.

Neatsitiktinai daugumoje degalinių parduotuvės naktį nebedirba. Ne šiaip sau buvo įsisiūbavusios ir diskusijos, ar degalinė – tai ir viešasis tualetas. Gal ir jam reikia įvesti mokestį?

Bet su klientais dirbame kasdien – nevalia dar ir tokio mokesčio jiems primesti. O sąnaudas kažkaip reikia mažinti, darbuotojų skaičių – taip pat. Ir ieškoti prekių, kuriomis dar galima prekiauti“, – kalbėjo K.Stasiukynas.

Jo teigimu, neatsitiktinai degalinės supirko ypač aukštos kokybės šveicariškus kavos aparatus, tik jie – mažesnio galingumo, nei turi didieji tinklai.

„Nesiginčiju: kavos kokybė, kaip ir tualetų švara, yra svarbus veiksnys, neretai nulemiantis vairuotojų apsisprendimą. Kaip ir išskirtinės, papildomos paslaugos, pavyzdžiui, degalų pylėjų. Būtent jos lietuviškoms degalinėms suteikia konkurencinio pranašumo“, – sakė K.Stasiukynas.

Rusai įsismagino – taškosi pinigais

Kavą gerti degalinėje – populiaru ir Rusijoje. Kaip skelbia Rusijos „Gazprom“, apskaičiuota, kad per pirmąjį šių metų pusmetį naftos gavybos kompanija „Gazprom Neft“ jai priklausančiame degalinių tinkle kavos išsinešti pardavė už 1 mlrd. rublių – maždaug už 14,8 mln. eurų.

Būtent tiek – 1 mlrd. rublių – „Gazprom Neft“ gavo pajamų už kavą per visus 2015-uosius. Taip bent jau skelbiama žinybiniame „Gazprom“ žurnale. Šiam koncernui priklausančių degalinių pajamos pirmąjį 2016-ųjų pusmetį siekė 771 mlrd. rublių (apie 11,4 mlrd. eurų).

„Už vieną parduotą kavos puodelį pelno gaunama tiek pat, kiek pardavus 6 litrus benzino“, – „Interfax“ agentūrai yra sakęs antrinės „Gazprom“ įmonės „Gazprom Gazenergoset“ vadovas Dmitrijus Mironovas.

Anot publikacijos „Gasprom“ žurnale, vienkartinio espreso puodelio savikaina degalinėse tesiekia 17 rublių – 0,25 euro. Tad „Americano“ – dvigubo espreso, bet atskiesto vandeniu – savikaina tesisuka apie 0,5 euro.

Tad kiekgi šio koncerno degalinėse už kavą pakloja pinigų klientai?  Už „Americano“ – 250 rublių (3,7 euro).

Išlaiko darbuotojus

Ir dar apie kainas. Už 1 kg kavos pupelių „Gazprom Neft“ tiekėjams moka 500-2000 rublių (7,7 – 30 eurų). Vienam standartiniam kavos „Americano“ puodeliui reikia 14 gramų kavos. Minėta, kad šios kavos savikaina siekia 28-30 rublių (0,41-0,44 euro).

Jei degalinėse tokia kava parduodama už 250 rublių (3,7 euro), vieno puodelio kavos rentabilumas siekia 700-900 proc. Bet, anot ekspertų, juk ne visos pajamos tampa pelnu.

Vien kavos aparatas kainuoja apie 15 tūkst. eurų. O kur dar algos degalinės darbuotojams, patalpų nuomos išlaidos?

Tad iš tikrųjų vairuotojai sumoka ne tik už kavą, bet ir už visą su jos pardavimu susijusį servisą. Tiesa, „Gazprom“ žurnale neužsimenama apie tai, kodėl algos degalinėse dirbantiems žmonėms mokamos būtent iš kavos krepšelio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.