Vestuvių tortas įsuko verslą, kuriame šiandien dirba 50 žmonių

Verslininkė Vitalija Stankevičienė iš Daujėnų šiandien turi vieną rūpestį – kam perleisti atokioje gyvenvietėje Pasvalio rajone, Daujėnuose, įsuktą verslą, kuris išlaiko apie penkiasdešimt žmonių.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Saimetos“ gaminiai yra ne kartą apdovanoti „AgroBalt“ aukso medaliais, šioje įmonėje yra lankęsis net ir prezidentas Valdas Adamkus.<br>Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Saimetos“ gaminiai yra ne kartą apdovanoti „AgroBalt“ aukso medaliais, šioje įmonėje yra lankęsis net ir prezidentas Valdas Adamkus.<br>Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

Nov 24, 2016, 6:30 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 6:23 AM

Apie jos bendrovę „Saimeta“ yra girdėję ne tik Pasvalio gyventojai. Ją žino ir vilniečiai, kauniečiai, tradicinių mugių, galiausiai net Žaliosios savaitės Vokietijoje lankytojai.

Jeigu ne ši bendrovė, Daujėnų miestelis, kuriame gyventojų yra vos daugiau kaip 400, liktų niekam nežinomas taškas Lietuvos žemėlapyje, bet jį išgarsino „Saimetos“ kepama Daujėnų naminė duona, įtraukta į Europos Sąjungoje saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.

Pradėjo nuo torto

Kepti tortus kartu su sūnumi, kuris jaunystėje svajojo tapti konditeriu, moteris pradėjo savo namų virtuvėje.

„Dalyvavome vestuvėse, kur ragavome labai skanaus torto iš plikytos tešlos lazdelių. Pabandėme tokį iškepti namuose ir neblogai pavyko. Tuomet pradėjau kepti tortus pagal užsakymus, susiradau kelias parduotuves Pasvalyje, kurios sutiko mano gaminiais prekiauti. Būdavo, atvežu savo gaminius, o kol atsiskaitome su prekybininkais, tortus iššluoja. Tada nusprendžiau imtis šios veiklos“, – prisimena V. Stankevičienė.

Iki tol ji dirbo buhaltere, laikė gyvulių. Tačiau sūnus įkalbėjo mesti gyvulius ir pradėti kepti pyragus. Taip nuosavo namo rūsyje, kurio plotas – per 100 kv. metrų, buvo įrengta visus higienos reikalavimus atitinkanti kepykla. Čia gimsta Daujėnų duona, medaus pyragas, gira, įvairūs sausainiai, bandelės ir tortai, o versle sukasi pusšimtis vietinių ir aplinkinių miestelių darbuotojų.

Išgarsino naminė duona

„Saimetą“ ir Daujėnus išgarsino naminė duona, o jos istorija – labai įdomi. Vitalija, jauniausioji duktė, šeimoje turėjo pareigą – minkyti duonos, kurios receptas buvo perduodamas iš kartos į kartą, tešlą. Ši tešla buvo raugiama tik mediniuose kubiluose, ir tai suteikdavo jai išskirtinio skonio bei aromato.

„Nusprendžiau tą receptą atgaivinti, mat anuomet parduotuvėse tokio dalyko, kaip naminė duona, išvis nebuvo. Gaminys pavyko, pradėjome juo prekiauti, ir žmonės pamėgo mūsų duoną.

Kartą turguje prie mūsų priėjo anuometinės „Vilniaus prekybos“, vieno pirmųjų prekybos tinklų Lietuvoje, vadybininkė ir pasiūlė bendradarbiauti. Galima sakyti, kad pirma naminė duona, kuria pradėta prekiauti, buvo mūsų. Vėliau konkurencija išaugo, ir „naminę“ duoną kepa net ir didelės kepyklos“, – pasakoja V.Stankevičienė.

Su kai kuriais prekybos tinklais, parduotuvėmis „Saimeta“ bendradarbiauja iki šiol, taip pat turi tris savo parduotuves. Tiesa, V.Stankevičienė sako, jog norint bendradarbiauti su prekybininkais įmonei reikia verslo draudimo: „Tokia sąlyga: nori tiekti gaminius – parodyk, kad esi apdraudęs verslą. Esame apdraudę ir turtą, ir darbuotojų, ir civilinę atsakomybę, kad būtų ramu. Jau 15 metų draudžiamės „Lietuvos draudime“ ir neketiname nieko keisti, nes vertiname aptarnavimą – viskas išsprendžiama greitai ir sklandžiai.“

Kuria naujus gaminius

„Saimetos“ vadovė pripažįsta, kad konkuruoti duonos rinkoje labai sunku. Čia dominuoja didieji duonos gamintojai, o savo dalį dar atsiriekia išpopuliarėjusios kepyklėlės. Tad tenka nuolat galvoti, ką pasiūlyti vartotojams naujo.

Pavyzdžiui, taip gimė Daujėnų gira. Kepant duoną dalis kepalų būna brokuoti. Iš pradžių juos V.Stankevičienė atiduodavo kaimynų gyvuliams šerti. Paskui sumąstė, kodėl gi neužraugus giros. Sūnus sumeistravo medines talpyklas, ir Daujėnų gira greitai išpopuliarėjo.

Bagaslaviškyje (Širvintų r.) įsikūręs ūkininkas Bronislavas Vošteris verslininkei tiekia avižinius dribsnius, kmynus, o dabar pasiūlė sėmenų, iš kurių jau išspaustas aliejus. Jie geriau tinka duonos gaminiams gardinti, mat įprastų sėmenų kepti negalima dėl išsiskiriančių kenksmingų medžiagų, o sėmenys, iš kurių aliejus jau išspaustas, šios problemos nekelia.

Kam palikti verslą?

Šiuo metu Vitalija ruošiasi į Žaliąją savaitę Vokietijoje ir ruošia desertinę duoną. „Būdami maži esame lankstūs. Galime greitai atsižvelgti į žmonių pageidavimus ir sukurti naujo skonio duoną ar kitų gaminių. Jeigu žmonės nebeperka, to gaminio nebekepame. Aš pati kartais paeksperimentuoju virtuvėje.

Dabar kuriame tradicinę naminę duoną su topinambais ir išspaustais sėmenimis. Tokios dar niekas neturi“, – sako V.Stankevičienė. Ji didžiuojasi, kad gaminius kepa tik iš natūralių produktų ir į juos nededa jokių cheminių priedų skoniui pagerinti.

„Saimetos“ gaminiai yra ne kartą apdovanoti „AgroBalt“ aukso medaliais, šioje įmonėje yra lankęsis net ir prezidentas Valdas Adamkus.

„Man patinka tai, ką darau, tačiau reikia galvoti apie verslo perdavimą. Ne visiems vaikams verslas rūpi. O marti, kuri entuziastingai mane palaiko, gyvena Vilniuje. Ji supranta, kad būnant Vilniuje išlaikyti už 200 kilometrų esančią kepyklą būtų sudėtinga“, – prisipažįsta V. Stankevičienė, kol kas neketinanti nuleisti rankų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.